Kas žino, ką švenčiame? Ir ką reiškia tos vėliavos?
Kas gali atsakyti, kokią „nepriklausomybę” švenčia valstybė, kuri seniai nebėra nepriklausoma? Ir kurios politikai, drįstantys bent užsiminti apie Europos Sąjungos keliamas grėsmes valstybės suverenumui, automatiškai laikomi marginalais?
Ar mes švenčiame nepriklausomybę nuo… Rusijos? Tik nuo Rusijos? Ar tai vienintelė nepriklausomybė, kurios mums kada nors reikėjo? Ar ši valstybė niekados neturėjo potencijos ir vilčių tapti stipria, savarankiška ir autonomiška?
Aš nežinau, koks yra tas atsakymas, aš nežinau, ko siekė tie, kurie pasirašė Vasario 16 – osios aktą, galų gale net ir tie, kurie Sausio 12 – 13 d. stovėjo prie televizijos bokšto bei įvairiose kitose vietose.
Nežinau, koks buvo tas lūkestis ir kiek šių dienų realybė jį atitinka, bet tikrai žinau, kad švenčiame butaforiją, kuri, deja, taip ir netapo realybe.
Lietuva nėra ir panašu, kad nebus nepriklausoma. Nepriklausomybė „globaliame” pasaulyje apskritai tampa artefaktu, nes mes nebepasitikime savo piliečiais, savo valdžia, savo įmonėmis. Mums reikia sprendimų iš Briuselio arba Vašingtono, darbuotojų iš Ukrainos ar Kinijos ir įmonių iš JAV ar Didžiosios Britanijos.
Tuo metu, kai kitos Europos tautos nubunda ir ima vis garsiau klausti, kokia nauja realybė kuriama ir kokia jų vieta joje, Lietuvoje bet kas, suabejojęs ES sprendimais ar raidos perspektyva, marginalizuojamas bei pasmerkiamas.
Tuo tarpu „ne marginalūs” politikai kiekvieną dieną siekia vis didesnės priklausomybės nuo užsienio įtakos, o kelis kartus per metus neša trispalves ir džiaugiasi… Nepriklausomybe. Ar galėtų būti dar paradoksaliau?
Lietuva būtų nepriklausoma, jai absoliuti dauguma lietuvių suvoktų ką čia Jūs rašote ir galvotų taip, kaip Jūs.
Dabar yra, kaip sakė Arkivyskupas Gintaras Grušas: ”Visais laikais buvo neištikimų asmenų, dėl savo gerovės pasiruošusių išduoti TĖVYNĘ”.
Kol absoliuti dauguma lietuvių garbę, sąžinę. Tėvynę ”parduos”, kad tik gerai sumokėtų, Lietuva praras paskutinius valstybingumo likučius. Mūsų ”valdžia” dėja tokia pati. Kad mes būtume tokie, nenuilstamai jau 30 metų darbuojasi globalistų neoliberali propagandėlė.
Deja. Bet… po nakties aušra 🙂
Tas pats Gintaras Grušas parduoda, prisitaiko prie konjuktūros. Jis eilinis šūdmalys-moralizuotojas, nes iškilmingai perlaidojo miškinių vadą, kai miškiniai nužudė ~15500 civilių Lietuvos gyventojų.
Nežinau į ka kreiptis asmeniskai, tad gerbiami lidzita leidėjai…
Nežinote ką švenčiame? Rimtai?!
:- Lietuvos nepriklausomybės dieną.
Vėliavos ką reiškia? Rimtai kyla toks klausimas?! Man, trispalvė visad dieną prašviesina. Vytis- istorinė Lietuvos vėliava, parodo, jog turiu patriotų ir bendraminčių net gi už 2000km ir dar toliau nuo tėvynės, keliančių Šitą vėliavą visų Lietuvos švenčių proga.. Taip, švenčiame nepriklausomybę nuo Rusijos – šalies, kuri visais laikais buvo šalimi agresore, mūsų visų, tiek tautiniu, tiek teritoriniu atžvilgiu. Šitiek metų turėjome RUSKIŲ priespaudą, berods daugumai visa tai išliko… Tad nedrįskite sakyti, jog ėjimas link vakarų yra blogis. Bėgimas iš rytų yra gėris mano požiūriu.
Rašykit tamstos čia ką tik norite. Manau Lietuvio širdies net nepajudinsite..
Ar lietuvio, ar vergo, kuris bodisi „ruskių” priespauda, bet trokšta priespaudos iš Vakarų? Nes kitaip gyvent nemoka? Be pono ir botago? Tokiam žmogui vėliavos nereikia. Jam botago užteks.
Kokias ne asmenines jūsų ir jums artimųjų švenčiate? Ir kodėl?
Tiesą sakant, sunku atsakyt į šį klausimą, nes bent šiuo gyvenimo etapu nelabai matau poreikio švęsti svetimų švenčių. Bet nesupraskite klaidingai – nedraudžiu to daryti. Tik stebina, kai šventės esmė visiškai disonuoja su įprasta politine linija (šiuo atveju).
Klausimas buvo apie jūsų sociumą, eliminuojant jūsų artimųjų ratą (t.y. gimines ir kitus nuo vaikystės „priverstinai matytus”, kurių negalime pasirinkti) ir bandant nustatyti ką savanoriškai priskiriat sau kaip tapatybės elementą. Ir man dzin (minkštai tariant) dėl leidimo švęsti/nešvęsti, ne tame esmė.
Niekados nešvenčiau vasario 16 ir nešvęsiu. Absurdiška šventė ir net ne todėl kad, taip, Lietuva dabar nėra nepriklausoma – ES direktyvos yra privalomos Lietuvai, ES teisės aktai yra viršesni už Lietuvos teisę. Apie kokią nepriklausomybę dar galima kalbėti? Išties viskas yra kur kas sudėtingiau ir net absurdiškiau nei iš pirmo žvilgsnio yra.
Vasario 16 nešvenčiu todėl, kad tai ne mano Lietuva. Aš joje negimiau, nei mano tėvai joje gimė. Ar kas švenčia savo senelių gimimo dieną? Tikriausiai ne. Tai va, tos tarpukario Lietuvo gimtadienis yra kaip mūsų senelių (jaunajai kartai net kaip proprosenelio) gimtadienis, va toks santykis.
Antra, naivu galvoti kad niekieno nerinktų (taip!) atstovų aktas paskelbtas 1918 vasario 16 dieną automatiškai lėmė kad va Lietuva, bac ir atsirado. Aš gerai žinau istoriją, ir galiu užtikrinti, kad 1918 vasario 16 ir sekančią dieną nieko neįvyko. Realią valdžią šuoje teritorijoje turėjo Vokietijos administracija, iki pat Kompjeno paliaubų t.y. iki 1918 metų lapkričio 11 dienos. Va tik po to pradeda atsirasti Lietuvos valstybė.
Trečia ir svarbiausia, gyvename šizoferniškoje visuomenėje, kurioje galima dukart įlipti į tą pačia upę (išties gi neįmanoma). Nes vasario 16 prieštarauja kovo 11. Kai kurie patriotiniai durniai norėjo (ir tebenori) ir 1941 birželio 23 aktą prilyginti pirmosioms datoms. Tai va, gimtadienis tegali būti tik vienas, visi kiti „gimtadieniai” tik sumenkina tikrąjį gimtadienį. Mes gyvename Lietuvoje kuri atsirado tik 1990 kovo 11 dieną, (tai nereiškia kad mes iki tol neturime istorijos), bet į tą pačią upę galimą įbristi tik vieną kartą ir būtent nuo šios datos prasideda dabartinė Lietuva kurioje mes gyvename, visa kiti šventimai yra (gerai pagalvojus!) pseudopatriotinė migla skirta žmonių mulkinimui – na juk paviršutiniškiems patriotams gražu: „va kiek švenčių”, o realybė – nesame net nepriklausomi, net va turime priimti tiek ir tiek negrų pas save.
„Realią valdžią šuoje teritorijoje turėjo Vokietijos administracija, iki pat Kompjeno paliaubų t.y. iki 1918 metų lapkričio 11 dienos. Va tik po to pradeda atsirasti Lietuvos valstybė.” tai siūlau dar ir savo gimtadienį švęst kai pirmą kartą pats košės šaukštą į burną įvairavot. Ar gal geriau – pajamas, viršijančias išlaidas gavot… Realiatyvizmu užsiimant, toli nublūdinti galima. Realiai juk tos istorinės, 1009 paminetos, 1263 m. visuotinai pripažintos (laikyčiau karūnaciją JTO mandato atitikmeniu) valstybės nebėra – mirė su paskutine vaidilute ir kriviu. Bet tuom valstybės identitetas ir žavus, kad priklauso nuo sutarimo laikyti kažką jos pradžia. Ir tas susitarimas yra „su savimi pačiu”. Nes nereikia suplakti į vieną tautos ir valstybės sąvokų. Geriausi pavyzdžiai: JAV ir Izraelis. Amerikietis kaip tautybė sąvoka yra beprasmė. Lygiai taip pat, tik atvirkščiai, galima nagrinėti Izraelio neegzistavimą iki 1948 m. gegužės 14 d. Kad žydai per tiek metų išsaugojo kryptingą valstybingumo norą ir valingai jį realizavo, yra neįtikėtinai nuostabus dalykas. Visokios „visuotinai pripažintos tautų apsisprendimo teisės” yra šyvos kumelės briedas IMHO. Ir tokie konstruktai kaip „valstybė”, „šventė” ir pan yra visiškai žmonių susitarimo objektas, ir bandymas rasti objektyvius jų požymius veda klystkeliais ir yra beprasmis. Net tas pats žmogaus gimtadienis ir jo data yra reliatyvūs. Nes jums galiu klausimą užduot: pagal kokį kalendorių skaičiuosit? Ar žinot, kad yra naudojami tokie kalendoriai, kur net tokie dalykai kaip metų trukmė ne visai tokie kaip mes įpratę? Galima tęsti polemiką be galo be krašto, bet kokia prasmė? Jei norite švęsti – švęskit. Nenorit – nešvęskit. Vieno tik prašau – neįrodinėkit absurdų, kad kažkieno šventė yra ne šventė, nes jūs, matot, šventę ne taip suprantat. Kažkaip maždaug taip. Lav, pys and andestanding.
Nereikia veidmanystės. Savo mirusio senelio gimtadienį švenčiate? Ne. Baigta.
Antra, jūs stebėtinai naivus. Nejau manote, kad va užteko Tarybai vasario 16 dieną pasirašyti nepriklausomybės aktą ir, bac, sekančia dieną Lietuva atsirado? Neatsirado, nei sekančią, nei dar sekančią.
Ką toliau surašėte yra niekai. Dabartinė Lietuva neturi nieko bendro su ta 1009 metais paminėta Lietuva. Lietuvos respublika nėra LDK teisių ir įsipareigojimų peremėja. Taškas. Na o liepos 6 diena yra dar viena diena kuri niveliuoja kovo 11 – suprask mes jau tada „įsirašėmė į JTO mandatą”, ir ta karūnacijos data kaipo „irgi nepriklausomybės diena” tipo. Realybė gi tokia, kad neįmanoma į tą pačią upę įbristi du kartus, bet mums brukama (jūs taip pat tą darote) kad įmanoma. Va šitokia valstybingumo, jos sampratos šizofrenija yra viena iš priežasčių kodėl niekaip per 30 metų Lietuvai nesiseka sukurti normalios valstybės. Kaip galima išvis kurti valstybę, jei net nesuvokiama laiko tekmės ir vis bandoma užsiiminėti visokiausia teisine ir istoriosofine abrakadabra? Neįmanoma.
Kokios dar veidmainystės?!
1. Ar aš sakiau kad reikia švęsti vasario 16 ar mano senelio velionio kuino pusbrolio gimtadienį? Aš net savojo nešvenčiu, jei jau tuo kampu klausimas:-)
2. Koks jums skirtumas kas ką švenčia? Mind your business tsakant, ir neaiškinkit, kad aš negaliu švęsti – norėsiu, švęsiu kad ir 10 saulėlydžių,kaip egziuperi šyzos išdava mažasis princas.
3. Super argumentas apie naivumą ir niekus. Labai konkretu. Ar sakiau kad po 02-16 atsirado Lietuva? Tam ir pavyzdžius daviau – kad nei Izraelis iki 1948 05 14 atsirado, nei amerikos tauta kaipo tokia pradėjo egzistuoti po jų nepriklausomybės deklaracijos. Nesiseka jums su indukcija (logine prasme).
Tamstai apskritai siūlau teiginių logika pasidomėti, kad lengviau sektųsi argumentus konstruoti.
P. S. Laikas, beje, yra toks pat socialinis konstruktas. Ir kai bandoma jo linijiškumą akcentuoti, ir gaunasi jūsų abrakadabros. Taip, jis turi tėkmę, bet net ir ji nėra tolygi, tą jau Einšteinas įrodė.
„Laikas – socialinis konstruktas” . O, naujas fizikos dėsnis!!! Jūs pirma pagalvokit prieš rašydamas operuodamas madingomis tokiomis frazėmis „socialinis konstruktas”.
Švęskit, kur draudžiau švęsti? Tik parašiau, kad aš nešvenčiau ir nešvęsiu, o švenčiantys patys nesupranta ką švenčia. Tai ir nenuostabu ką švenčia, valstybė kur yra minimos 4 nepriklausomybės dienos: 1918 vasario 16, 1941 birželio 23, 1949 vasario 16, 1990 kovo 11, na dar patriotiniai fanatikai Mindaugo karūnavimo dieną prilygina nepriklausomybės dienai, tikra nepriklausomybė niekada nebus suprasta ir vertinama.
Jūs tų pačių fizikų paklauskit, kas yra laikas. Tiesiog įdomumo dėlei. 🙂 Lenkiuosi visuomenės toleruojamą minimumą seniai pralenkusiai tamstos erudicijai ir linkiu sėkmės tolimesniuose mąstymo greitkeliuose.
Aš pats fizikas.
Prastas fizikas tuomet, jei nežinote kas yra matavimo vienetai ir kaip jie atsirado.
Jūs kvailas, „Ramai”, nes rašote apie tai ko neišmanote. Jūsų „Ramai” gali nebūti, apskritai žmonijos gali nebūti, bet laikas bus. Jis, laikas, egzistuoja nuo to ar jums patinka ar nepatinka, ar žmonės gyvena ar ne. O tai kad paminėjote frazę apie matavimo vienetus įrodėte kad pats nesuprantate apie ką rašote. Taip, laikas matuojamas žmonių sugalvotais vienetais, konkrečiai mūsų Žemės planetoje: sekundėmis, valandomis, paromis ir t.t. bet tai nereiškia kad laikas nustos egzistuoti žmonijai neegzistuojant. Jei egzituoja kita mąstantti gyvybės forma kur nors kitur visatoje ji be abejo turės savo matavimo vienetus. Realityvus bus tik matavimo vienetes, bet ne pats laikas. Jūs neskiriate laiko sąvokos nuo laiko matavimo vieneto. Iš kur jūs tokie susireikšminę lendate?
P.S. Taip, fizikas, net fizikos mokytojas. Aš ne V.Uspaskich ir man susirasti aukštojo mokslo diplomą neužtruktų ir 5 minučių.
Jūs neįsižeiskit, bet jūsų diplomas nėra argumentas. Ir jūsų išvada apie tai ko nuo ko aš neskiriu, drįstu teigti, yra klaidinga. Ar niekada nesvarstėt, kad toks reiškinys kaip „laikas” yra tik sąvoka, kuria mes įvardiname mums kažkiek suprantamą dalyką – taip kaip, kažkada egzistavo sąvokos „tuštumos baimė”, „filosofinis akmuo” ir pan. Jei tik jums patogu vadinti kvailiais visus, kieno nuomonės jūs nepripažįstat ir nesuprantat – tebūnie… 🙂
Aš suprantu jums pikta, nes apsivailinote. Natūralu, bet bent nevaizduokite didelio žinovo apie ką nė velnio nežinote. Savo tokiu, atseit didelio filosofo, atsakymu pastatė save į dar didesnio kvailio vietą.
Cha, diplomai nieko nereiškia… Va per tokį mastymą Lietuva ir yra duobėje. Kai valstybę valdo profanai, kai seime apie mediciną samprotauja savamoksliai ar parapsichologiją baigę susireikšminę menkystos, kai žmonės lankę „trečio amžiaus universitetą” per surašymą nurodo turintys aukštąjį išsilavinimą (taip žinau tokį atvejį, ir neabejoju kad tai ne vienintelis toks) Lietuva ilgai bus duobėje.
Bandau nesusireikšmindamas paklaust: bandot kažką implikuoti apie mano išsilavinimą ir diplomus, nes neigiu jų svarbą?..