Žmogus – asmenybė ar tik biologinė kategorija?

Šiandien perskaičiau „džiugią“ naujieną, kad Anglijoje klasėse nebeliks laikrodžių su rodyklėmis, nes… vaikams sunku juos suprasti. Ir tai tik vienas pavyzdžių, kaip pasaulis „pritaikomas“ liguistai, nuovokos stokojančiai biologinei būtybei, o ne asmenybei, gebančiai ir norinčiai suprasti daugiau.

Žmogus be abstraktaus mąstymo mažai kuo skiriasi nuo gyvulio – dažnu atveju gali atlikti kažkokią jam pavestą funkciją, apsirūpinti maistu ir kitais būtinais patogumais, tačiau vargiai įstengs suprasti jį supančių reiškinių esmę ar juolab nuspėti perspektyvą.

Tas itin gerai pastebima, kalbant apie gydytojus, – nuo mažens išmokę kalti mintinai, pripratinti prie griežtos hierarchijos, džiaugiasi lyg ant mielių iškilusiomis algomis ir oficialiu „herojų“ statusu, bet retas susimąsto, kad prisideda ne tik prie medicinos sistemos sunaikinimo, bet dar daugiau – išnaudojimu pagrįstos visuomenės sukūrimo.

Šiandien jie herojai, už dideles algas šokantys tuščiose ligoninėse, tačiau ateityje tikriausiai bus bedarbiai, o jų vaikai augs baisiomis sąlygomis, apsupti paties tamsiausio totalitarizmo. Sunaikintai medicinos sistemai nereikės brangiai apmokamų darbuotojų arba jų reikės kur kas mažiau nei įdarbinta šiuo metu. Prie griežto muštravimo įpratinti žmonės totalitarinę kontrolę priims kaip natūralią, kas jau, beje, vyksta.

„Ar tau sunku užsidėti kaukę?“, „Ar negali vienų švenčių pasėdėti namie?“ – piktinasi tie, kurie nepajėgia suprasti, kad svarbu ne kaukės ir ne sėdėjimas namie, o laisva valia. Visiškai nesvarbu, kiek nepatogumų sukelia kažkoks reikalavimas, bet jei jis neprotingas ir vis tiek visuotinai vykdomas, tai rodo pilietinės visuomenės pabaigą.

Aš žinau labai mažai žmonių, kurie laikosi karantino ribojimų savo noru ar bent jau tiki kokia nors to nauda, tačiau baikštumas skatina priimti jiems primestas „taisykles“ ir netgi viešai joms pritarti, o abstraktaus mąstymo stygius neleidžia įžvelgti už to slypinčio pavojaus.

Gydytojai, kurie iki šiol galėjo nepaisyti tik psichiškai nesveikų asmenų valios, visą visuomenę paverčia pamišėliais, privalančiais laikytis ligoninės nustatyto režimo.

Politikai kaltina žmones arba tuo, kad jie ne pakankamai uoliai laikosi beprotiškų reikalavimų ir dėl to turi susilaukti dar daugiau kančių, arba, kad siekiant juos apsaugoti nuo dar daugiau kančių, teks įvesti daugiau beprotiškų reikalavimų.

Laisva valia išraunama iki šaknies – žmogus nebegali savarankiškai nuspręsti, su kuo jam bendrauti. Tokių suvaržymų iki 2020 m. nebuvo net kalėjimuose.

Tatuiruota ministrė postringauja, kad, siekiant suvaržyti virusą, gali tekti riboti susirašinėjimus, o partija, kuri laimėjo rinkimus daugiausiai kritikuodama  karantiną kaip žmogaus teisių pažeidimą, ne tik pratęsė visus buvusius ribojimus, bet įvedė krūvas naujų. Ir dargi pareiškė, kad šitas getų režimas yra pasekmė „per švelniai“ su virusu kovojusios pirmtakės.

Visuomeninis gyvenimas tampa parodija su kaukėtais žmonėmis, po vieną pėdinančiais tuščiomis gatvėmis, žymėjimais autobusų stotelėse, kur stovėti, ir politikais, veidmainiškai besiteisinančiais dėl to, kad patys nesilaiko režimo, kuriame įkalino juos išrinkusius piliečius.

Įprastas gyvenimas lieka tik prisiminimuose, o širdį kasdien spaudžia aštresnis skausmas dėl to, ką matys ateities kartos, kokie užaugs vaikai, kurie nežinos, ką reiškia atostogos pas senelius ar futbolas kieme su draugais.

Esminė asmenybės vystymosi sąlyga yra laisvė, galėjimas mąstyti abstrakčiai ir priimti sprendimus, logika ir morale patikrinti tai, kas vyksta. Šitai jau net oficialiai draudžiama, o taip besielgiantys marginalizuojami tų, kuriems vakcinos suveiks tik tada, kai valdžia suskiepys visus kaimynus, ir kuriems esminė saugumo garantija ne tik asmeninis kalėjimas, kuriame savanoriškai tūno, bet ir įkalinimas kitų, kurie norėtų išlaikytų laisvę.

Visais laikais asmenybėms pavojingiausia būdavo ne valdžia, o budrios kaimynų akys ir ilgi liežuviai. Laisvė per daug abstrakti, kad būtų įvertinta biologinės būtybės.

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę. 

9 atsakymai į “Žmogus – asmenybė ar tik biologinė kategorija?”

  1. Lidžita šaunuolė, — visais įmanomais būdais stengiasi demaskuoti Naujosios Pasaulio Tvarkos apologetų užmačias: išnuodyti didžiąją dalį žmonijos ir pasaulyje sukelti suirutę. Tuo tarpu nykštukinėje valstybėje Lietuvoje siautėjantis totalitarizmas jau baigia naikinti lietuvių tautą. Gaila, kad didžioji liaudies dalis visų minėtų blogybių ieško samdinių valdžioje, o ne savyje. Niekas nepasikeis, kol žmonių masės iš taip vadinamų fizinių asmenų, subjektų, piliečių, etc., nepavirs asmenimis, gyvenančiais pasaulyje, kurio modelį susikūrė jie patys ir neišlįs iš „Platono olos“. Prie asmens juk sunku „prisiirti“ ir sisteminei žiniasklaidai, ir propagandistams ir kitiems manipuliatoriams. Taigi, skambinkime visais varpais socialiniuose tinkluose ir gelbėkime Lietuvą nuo samdinių valdžios, juk samdinys ir liks samdiniu, jam mažiausiai rūpi valdiniai.

    1. Nėra jokios „naujosios pasaulio tvarkos“. Tai eilinė sąmokslo teorija. Lietuvoje yra paprasčiausias marazmas ir (labai lietuviška) kažko aklas kopijavimas – t.y. beždžioniavimas. Aha, ten kažkur yra įvestas karantinas -aha, ir mums reikia! Va tokia visa lietuviškų valdžiažmogių filosofija.

  2. „Taip, suneli, tu zinoma laisvas svesti Naujus su draugu kompanija ir jokia valdzia tau to neuzdraus. Aaa – kompanijoj buvo draugas, diena pries turejes kontakta su serganciu ir tai nutylejes? Nieko – laisve brangiau, pazaiskim dabar rusiska rulete su kartu gyvenancia ligu turincia mociute“. Auklejam laisva zmogu. Gal jo vaikai nevaziuos i kaima, bet laive svesti jam bus brangiau uz potencialia artimuju mirti, viskas normaliai

    1. Pagalvojęs minutę logiškai, suprasite, kad rizika mirti yra visada ir visiems. Bet nėra didesnės kvailybės nei atsisakyti gyvenimo, naiviai tikintis išvengti mirties. Mirtis yra neišvengiama. Močiutėms ypač.

      1. Kas be ko, as cia ne abstrakciai. Cia reali situacija. Kiek suprantu, mano atsakymas draugei (su ligota mama, laisvu sunum ir sirdies bedom) turejo buti „tu gi supranti, kad tu ir tavo mama amzinai negyvensit? Ir kad tavo sunus tures ismokti gyvent be jusu? Tai kam tau dar potencialus 20 metu gyvenimo ir sansas sulaukti anuku? Tegu vaikas pasilinksmina – mirdama nuo plauciu embolijos ar dusdama galesi pasiguosti kad uzauginai laisvus vaikus kuriems i tave nusispjauti. Negi tai nebuvo tavo gyvenimo tikslas ir prasme?“

        1. Jūs – isterikas. Isterikų bėda ne realybė, o tai, kaip jie ją priima. Plaučių uždegimas yra dažniausia mirties priežastis pasaulyje (taip buvo ir iki COVID) ir prieš mirštant neišvengiamai sustoja kvėpavimas (matėte kvėpuojantį lavoną?). Vidutinė gyvenimo trukmė yra atsakymas, kada tikėtinai ateis ta paskutinioji – ir kas ją belemtų, žmogus „išleis paskutinį kvapą“. Bet isterikas susigalvoja, kad šitas natūralus dalykas yra kažkokia drama, kad jis turi į tai reaguoti neadekvačiai ir kad tokiu savo neadekvatumu kažką pakeis. Jūs toks. O aš tiesiog gyvenu ir nebijau to, kas neišvengiama. Taip, taip, taip. Nebijau, kad mirs mano motina, tėvas, brolis. aš pati ar pan. Tai natūrali ir neišvengiama kiekvieno žmogaus baigtis.

          1. Taip taip – as isterikas, o jusu gyvenime ligu nera, ir mirstamumas priklauso nuo vidutines gyvenimo trukmes. Ir susirge jus nesigydot, ir masinoj neprisirisat, nes visi mes kada nors mirsim. Ir susirgusius giminaicius guodziat ne zodziais „viskas bus gerai, tu tikrai pasveiksi“, o “ viskas bus gerai – tu numirsi, nera ko bijoti, tu ka- tikejais amzinai gyventi“?. Ir saugaus greicio vaziuodama nesilaikot, nes niekas neturi teises riboti jusu laisves vaziuoti kaip norisi, o potencialios aukos vis tiek kazkada numirs, tai kam juos saugot?

  3. Mano gyvenime yra ir ligos, ir mirtys, ir dėl nieko to savanoriškai užsidaryti gete neketinu. Jei Jums gyvenimas konclageryje yra tas pats, kas važiavimas saugiu greičiu, tai grįžtam į tai, ką pats patvirtinote – Jūs isterikas. Ir tai Jūsų problema, ne mano.

  4. Anokia čia naujoji pasaulio tvarka. Tai elementari liberalaus kapitalizmo grimąsa (pasekmė). Pats laikas tai jau suprasti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *