Vienas dalykų, ką pamenu iš paauglystės, yra tai, kad mama dažnai stebėdavosi, kam „ta” gimdė, kam „tai” dar vaikų reikia. Buvo net tokių tiesioginių pasakymų, kad, jei pareisiu su pilvu, tą pačią dieną būsiu išmesta lauk. Iš esmės abortas jai atrodė geresnė alternatyva nei nėštumas „netinkamu laiku” ar „su netinkamu žmogumi”.
Galbūt dėl to, pastojusi tikrai „ne laiku” ir tikrai „ne su tuo žmogumi”, ėmiau galvoti apie nėštumo nutraukimą. Nepaisant fakto, kad buvau sulaukusi 34 m. ir dar neturėjau vaikų.
Aš nesupratau nėštumo kaip dovanos. Juk galų gale, būdama tokio amžiaus, taip lengvai pastojau! Nėštumą vertinau kaip siaubą. Dėl to nutariau, kad reikia tai „išspręsti”. Tačiau kažkokia mano dalis, ta pati, kuri visados žinojo, kad ji bus nuostabus žmogus ir nuostabi dukra, neleido tam sprendimui virsti kūnu.
Kasdien už tai dėkoju Aukščiausiajam. Nes gyvenimas be jos buvo tamsumos. Ji yra kaip tik tai, ko man reikėjo, kad išsikapstyčiau iš įsisenėjusios depresijos, imčiau spręsti finansines problemas ir save gerbti. Ji yra tai, ko reikėjo, kad vėl pradėčiau norėti keltis iš lovos.
Dėl to mane labai stebina, kiek daug moterų forumuose klausinėja dėl galimo nėštumo nutraukimo ir ypač, kad apie 90 proc. atsakymų yra skatinantys nėštumą nutraukti. Tipiški argumentai – „įsivertinkite, ar turite galimybes”, „auginti reikės Jums” . Neseniai mačiau netgi tokį: „nereikia tų pezalų, kad vaikai – Dievo dovana”. Šis komentaras sulaukė daugiau nei tūkstančio moterų (tikriausiai ir motinų) „like”.
Norom nenorom kyla klausimas, kas nutikę šiuolaikinėms moterims? Visais laikais nauja gyvybė buvo šventa. Šiais laikais nauja gyvybė yra „problema”. Nes nėra pakankamai pinigų, nes bus sunku, nes reikės kažko atsisakyti, nes vyras pabėgo ir t.t. ir pan.
O paskui tos pačios moterys, aiškinę, kad vaikai nėra Dievo dovana ir lengva ranka galabijusios savo galėjusius gimti vaikus, laksto į vaisingumo klinikas ir moka dešimtis tūkstančių eurų, kad tik pastotų. Jei ne su sava, tai bent su svetima kiaušialąste. Nes laikas „tinkamas” ir vyras „tinkamas”, bet va tų Dievo ne-dovanų kaip nėra, taip nėra.
Taigi, vaikas yra Dievo dovana, kurios kartą atsisakius kitos gali ir nebesulaukti.
Finansinė padėtis, vyrai, nuotaikos – viskas gyvenime keičiasi. Tačiau laimė būti mama… lydi per visą gyvenimą nuo pat vaiko gimimo. Net jei sunku, kažko trūksta ir kažkas ne taip.
Per 36 m. gyvenimo metus dar nebuvo nei vienos dienos, kad viskas būtų „taip”, kaip norisi. Tad „tobulos dienos” pastoti greičiausiai… tiesiog nesulauksite.
Paremkite teksto autorę per PayPal.