Šeima nėra vyras ir moteris. Šeima yra vyras, moteris ir jų vaikai.
Dėl to visi sprendimai, susiję su šeima, turi būti vertinami ne tik per vyro ir moters, tačiau ir per jų vaikų prizmę. O tai reiškia, kad skyrybos, kurios nenaudingos vaikams, nenaudingos šeimai. Veiksmai, kurie žalingi vaikams, žalingi šeimai.
Vaikai yra pats svarbiausias matas. Dėl to mane velniškai užknisa nupušę infantilūs tėvai, kuri vis ieško laimės svetimose trumpikėse, pamiršdami, kaip tos laimės paieškos atsilieps jų palikuonims.
Ir sakydama „ieško laimės svetimose trumpikėse” turiu omeny ne tik vyrus, kurie gedėdami nuo scenos nueinančios jaunystės, susiranda paną, tačiau ir moteris, kurios pamiršdamos visus savo trūkumus, pradedant celiulitu ir baigiant keliais vaikais, nutaria ieškoti svajonių princo, kuris lyg viesulas įsisuks į jų širdį ir prikels naujam gyvenimui.
Iš esmės, jei neradai svajonių princo ar princesės iki dvidešimt penkerių, tai vėliau šansai tik mažėja. Pasiekus keturiasdešimt, KMI viršijus 25 ir apsikrovus turtais, kurie tikrai nekels džiaugsmo svetimiems žmonėms, dažniausiai lieka susitaikyti, kaip yra, arba leistis į naujo svaigaus gyvenimo paieškas, 9 iš 10 atvejų pasibaigsiančias tokia pat ar didesne nesėkme kaip ankstesnieji santykiai.
Statistika nėra Jūsų pusėje. Jei išsiskyrėte kartą, tikėtinai išsiskirsite ir antrą. Kuo daugiau skyrybų, tuo mažesnė sėkmės tikimybė. Jei bandote laimę ketvirtą ar penktą kartą, greičiausiai į tai nežiūrite rimtai net ir pats, nekalbant apie draugus ar gimines, kurie jau nebesidrovi ateiti į naujas Jūsų vestuves su tais pačiais rūbais, su kuriais buvo senosiose. Jūsų santykiai tampa neverti investicijų.
Tačiau yra ir dar blogesnė statistika. Vaikai, augę išsiskyrusiose šeimose, dažniausiai turi daugiau elgesio problemų, prastesnius mokymosi pasiekimus, karjeros perspektyvas, dažniau serga psichikos ligomis. Be to, jie turi kur kas didesnius šansus išsiskirti nei jų bendraamžiai, augę pilnose šeimose. Nesėkmingi tėvų bandymai kurti naujus santykius programuoja nesėkmei ir jų vaikus.
Geriausias dalykas, ką galite padaryti dėl savo vaikų, užtikrinti, kad jie augtų pilnoje šeimoje, net jei šeima nėra ideali. Svetimos idealių šeimų nuotraukos Facebook meluoja taip pat kaip ir jūsų.
Visgi, jei Jūs pats ar Jūsų partneris negalite susilaikyti nenužirglioję į žalesnius ganyklų plotus, labai aiškiai atskirkite savo skyrybas su partneriu nuo vaikų skyrybų su jų tėvu ar motina. Visiškai nepriklausomai, kas kaltas dėl skyrybų, kas daugiau uždirbo, kas per mažai stengėsi ir kas greičiau pasidavė, privalote išlaikyti pagarbą tam žmogui, su kuriuo turite vaikų. Ne dėl savęs, o dėl jų. Kad jie žinotų, jog nėra reikalo rinktis. Abu tėvai yra ir visados bus šalia. Nors negyvens po vienu stogu, bet kartu lydės per gyvenimą, kartu stovės Bažnyčioje per jų vestuves, kartu valgys baltą mišrainę per anūkų gimtadienius, kartu purtys pinigines tai elektrinei mašinytei, apie kurią jis tiek laiko svajojo. Tėvų skyrybos niekados, absoliučiai jokiais atvejais neturi tapti vaikų skyrybomis su tėvais.
Po emociškai sudėtingų susitikimų galite padaužyti galvą į sieną tualete, tačiau negalite tų nuotaikų parodyti vaikui. Nes yra tik vienas būdas užtikrinti jam sėkmę gyvenime – sveiki, darnūs, meilės kupini ryšiai su abiem tėvais.
Ir, neabejoju, kad jūs tai galite, net jei teks peržiūrėti savo tolesnio gyvenimo ar skyrybų strategiją.
Paremkite teksto autorę per PayPal.