Aš kartais galvoju, kad labai daug problemų pasaulyje išsispręstų pakeitus vieną vienintelį dalyką – atsisakius dvigubų standartų. Ir tai galioja visur – tiek didžiojoje politikoje, tiek versle, tiek ir žmonių santykiuose.
Kas yra dvigubi standartai? Tai – padėtis, kai mes skirstome žmones į „savus” ir „svetimus„, o „saviems” taikome gerokai palengvintas sąlygas. Apie tai gana taikliai parašė p. Marius, pažymėdamas, kad žmonių reakcija labai skiriasi priklausomai nuo to, kieno elgesys vertinamas.
Tai atrodo logiška ir patogu. Su „savais” pyktis nesinori, be to, jei Tu užsimerksi prieš „mažus” savų trūkumus, jie galbūt taip pat užsimerks prieš Tavo trūkumus, bet… Iš tikrųjų viskas kitaip. Tą dieną, kai pirmą kartą pasinaudosite dvigubais standartais, Jūs prarasite tą žmogų. Prarasite, nes jis pastebės ir žinos, kad Jūs jo atžvilgiu nesate reiklus, dar daugiau, jis žinos, kad Jūsų moralė – lanksti kaip VDU studijos ir kad Jūs lengvai užsimerksite ir prieš kitas Jo nuodėmes. Jis žinos, kad Jus tenkina bet koks elgesys. Ir jokio nuspėjamumo, jokios etikos santykyje nebeliks. Nes santykis nebebus varžomas susitarimais, kas yra priimtina, o kas ne. Nes ten, kur dvigubi standartai, iš esmės priimtina viskas.
Tas, kuris taiko dvigubus standartus, savo psichologija yra mušama moteris, kuri teoriškai supranta, kad tai – blogai, bet praktiškai gali su tuo susigyventi. Suprantate, nebūna taip, kad banditėlis duotų į dūdą jau pirmo pasimatymo metu. Viskas prasideda vėliau. Ir net nebūtinai nuo smūgio. Signalas, kad reikėtų nubrėžti ribas, gali būti užgaulus žodis, stumtelėjimas, lengvas plekštelėjimas per pakaušį ar pan.
Mušama moteris reaguoja dvigubais standartais – jei tokią situaciją jai papasakotų jos draugė, tai ji neabejotinai patartų mesti tokį netikėlį. Bet jei tai nutinka jai, tai ji pasiruošusi sugalvoti pateisinimų – bloga nuotaika, įtampa darbe, jos klaidos ir t.t. ir pan. Daugeliu atveju ji net neišdrįs apie netinkamą elgesį pasikalbėti. Ir vėliau tiesiog gaus į galvą. Galbūt net ir su plyta. Nes tas, kuris muša, labai aiškiai supranta, kad ta moteris neturi jokių standartų. Ir kad ji pakęs bet ką, kad tik jis su ja būtų.
Visgi, dvigubi standartai įsitvirtina kaip tam tikra norma, susiformavusi iš dalies neteisingai interpretuojant etiketo reikalavimus, iš dalies pasikliaunant visokiais šarlatanais, aiškinančiais, kad konfliktai griauna santykius.
Taip, konfliktai tikrai gali sugriauti santykius. Bet jei vengdamas konfliktų aukosi savo įsitikinimus ir moralę, tai sugriūsi pats. O sugriūti pačiam juk blogiau, nei sugriauti santykius? Nes kas tau iš tų santykių, jei Tavęs kaip asmenybės, nebėra?
Mano viena nepaprastai protinga (buvusi?) draugė man yra sakiusi, jog „kažkas turi pasakyti, kad Karalius nuogas„. Visgi, man regis, jai tai priklauso nuo, kas yra Karalius. Yra Karalių, kuriems ji to nepasakys.
Ir vat tas dvigubų standartų reikalas, kai „saviems” ir „svetimiems” yra iš esmės kitokios taisyklės, lemia, kad tikrų savų nebelieka. Nes savas yra tas, kuris laikosi tų pačių taisyklių kaip Tu, kuris atitinka Tavo dorovinius įsitikinimus, kuris yra patikimas, lojalus, kovos draugas.
Ar galėtų kariai toleruoti būrio kolegą, kuris kartais rūko su priešo kareiviais? Matyt, ne. Tai kaip galima toleruoti draugą ar bendramintį, kuris kartais nusispjauna į bendrus susitarimus?
Ir ne, aš čia jokiu būdu nesakau, kad būtina nutraukti visus ryšius po pirmos ar antros klaidos. Klausimas yra, kaip į tai reaguoti ir kiek klaidų galima toleruoti. Ir, mano manymu, pati blogiausia reakcija yra apsimetimas, kad savas nepadarė nieko blogo, kad jis gali laužyti susitarimus, kad Jo elgesys nebus pasmerktas.
Nes tada to „savo” nebevaržo jokie standartai ir susitarimai, o jo „savumas” tėra saviapgaulė. Ir būtent dėl to, kad gerai žinotumėte, kuo galima pasikliauti, o kuo – ne, kas su Jumis, o kas – prieš Jus, Jūs turite draugams ir kolegoms būti keleriopai reiklesni nei svetimiems. Jūs galite nutylėti, jei nuorūką numeta Jums nepažįstamas žmogus, bet negalite nutylėti, jei taip pasielgia Jūsų draugas. Jūs galite susilaikyti nuo komentarų apie abejotiną kitos partijos politiką, bet negalite nekritikuoti savos partijos, jei ji elgiasi ne pagal susitarimą. Jūs netgi galite būti gana abejingas kitų įmonių veiklai, bet privalote kalbėti apie blogybes, esančias Jūsų įmonėje.
Nes pasaulis pradedamas švarinti nuo savo kiemo. Ir jei tu gali pakęsti šiukšles savame kieme, tai tu esi neįgalus padaryti pasaulio švaresne vieta.
Dėl to raginu drąsiai atsisakyti dvigubų standartų ir savus lupti skaudžiau nei svetimus. Nes savi yra savi. Nes dėl to jie ir yra savi.
O kokie čia tada standartai jei savus lupo skaudžiau nei svetimus? Dvigubi tik iš kito galo. 🙂