Mano manymu, šiame pasaulyje yra 3 institucijos, kurios pridaro daugiau žalos, nei naudos, o būtent – Bankai, Bažnyčia ir Draudimo bendrovės (BBD).
Neabejoju, kad tai skamba taip blogai, jog dalis davatkų jau geria Valerijono lašus, įklimpę paskolose nervingai gniaužia kumščius, ruošdamiesi atsakomiesiems komentarams, o apsidraudę būstus, automobilius, sveikatas, gyvybes ir pelargonijas… Šitie matyt ramiausi, nes draudimas yra tas dalykas, kuris įsibrauna į gyvenimą, per daug neatkreipdamas dėmesio. Didelė dalis žmonių tikėtinai net pamiršę, ką konkrečiai yra apsidraudę (ypač, jei įmokos nurašomos iš banko sąskaitos).
Kodėl BBD?
Nes visos šios institucijos parduoda iliuziją. Bankas – iliuziją, kad gali sau leisti tai, ko iš tikrųjų negali. Ir negalėsi dar 30 m. Arba niekados. Draudimo bendrovės – iliuziją, kad esi saugus. Bažnyčia – iliuziją, kad esi geras žmogus ir kažkas tave saugo. Bėda ta, kad už tas iliuzijas dažniausiai sumokama per didelė kaina. Kartais tik pinigais. O kartais net ir gyvenimu.
Ir nors įprastai labiausiai skalbiu bankus, bet jie yra geriausi iš BBD. Atsakingai įvertinus skolinimosi sąlygas bei galimybes, yra tikimybė, kad paskola bus išmokėta ir netgi bus gauta naudos, nepriklausomai nuo visų papildomų mokėjimų bankui (palūkanos, sutarčių sudarymo mokesčiai ir pan.). Taigi, bankas yra tas piktas blogas vilkas, kurį kartais galima apgauti.
Antra pagal blogumą instituciją – Draudimo bendrovės, kurios parduoda dalį gerų paketų, bet absoliuti dauguma – šlamštas. Geri paketai iš esmės yra privalomasis ir KASKO draudimai. Visokie ten būsto, namų apyvokos daiktų, gyvybės ir pan. draudimai, dažniausiai yra iliuzija, kuri subliūkšta, įvykus draudžiamąjam įvykiui, kai paaiškėja, kad nuostoliai nesiekia nustatytos maržos, buvo pažeista kokia nors 10 šriftu 15 puslapyje parašyta sąlyga ar pan.
Kalbant apie būsto draudimą, tai jei būstas nėra medinis ar šiaip visiškai sukiužęs, draudiminio įvykio tikimybė – arti 0. Iš principo – karas, atominė bomba ar kitokios panašios aplinkybės. Bet šitie dalykai priskiriami force majeure ir už juos draudiminė išmoka nemokama, t.y. jei Jūsų namą sunaikins rusų tankai, tai su jais ir aiškinkitės – draudimas Jums nepadės.
Na, o blogiausia institucija, be abejo, yra Bažnyčia. Šitos reikėtų net ne tai, kad vengti. Geriausia lankstu apeiti, nes ten dirba tokie makaronų kabintojai, jog, netyčia užsukęs, imsite ir patikėsite, jog kažkoks bičas prieš daugiau nei 2000 m. vaikščiojo vandeniu ir atpirko Jūsų nuodėmes avansu. Dėl ko dabar galite vesti visus iš proto, pakuždėti bičui su sutana į ausį, sukalbėti poterius ir vėl vesti visus iš proto.
Manau, kad Bažnyčia žmones labiausiai ir masina tuo, kad ji siūlo nuodėmių atleidimą. Kažkada tiesiog parduodavo indulgencijas, o dabar liepia sukalbėti poterius už auką. Prešingai vyraujantiems mitams, kad tikintieji yra geresni žmonės, atlikti tyrimai rodo, jog geranoriškesni ir labiau linkę dalintis kaip tik tie, kurie nepraktikuoja jokios religijos. Nes jie nesusikuria savo galvoje spazmo, kad kažkoks bičas su sutana gali atleisti blogą elgesį.
Bet blogiausioji dalis net ne tas mitas, už kurį žmonės mėto aukas į dėžutes, net ne tie jų pinigėliai, skiriami vienai brangiausių struktūrų išlaikyti, bet tai, kad Bažnyčia kaip institucija yra amorali. Istoriškai ji tiek kartų susitepė savo mundurą, kad net pats blogiausias politikas jau būtų atsistatydinęs. Bet tik ne Bažnyčia!
Nepaisant Kryžiaus žygių, inkvizicijos, indulgencijų, pedofilijos ir visų kitų blogybių, kurios persekioja šią instituciją lyg koks prakeiksmas, ji iki šiol jaučiasi turinti teisę mokyti kitus gyventi. Tai visai tas pats lyg prostitutė mokytų susilaikyti.
Ir užvis blogiausia, kad tas mokymas vyksta ne tik tuose puošniuose mūruose, kur piktos davatkos susirenka pasiskųsti gyvenimu ir pasijusti teisesnėmis (nei kad būna įprastai), bet jis kišamas, pasitelkiant visuomenės informavimo priemones, politikus, švietimo sistemą ir t.t. Bažnyčia lyg kokia vikri pelė išnaudoja kiekvieną landą – tikybos pamokos, dalyvavimas visokių organizacijų veikloje, vieši pasisakymai visais visuomenei svarbiais klausimais ir taip be galo. Bažnyčios kaip dvasinio ganytojo mitas toks gajus, kad ji net atleista nuo mokesčių (turbūt vienintelė institucija pasaulyje) ir dar… godžiai ėda iš biudžeto ne tik tikinčiųjų, bet ir visų netikinčiųjų sąskaita.
Mūsų draugų ar giminių noras kokį kartą ar du per metus nueiti į Bažnyčią, pasikrikštyti ten kokį vaiką ar susituokti, kainuoja labai didelius pinigus, kurie galėtų būti panaudoti racionaliau, nei vieno tiekėjo protegavimas. Nes aš apskritai manau, kad Bažnyčia turėtų žaisti tomis pat rinkos sąlygomis kaip ir visi – kiek susirenka iš bendruomenės narių, tiek turi. Jei nesusirenka – uždaro filialus.
Apskritai, jei ta Bažnyčia būtų tikrai autoritetinga ir turėtų daug sekėjų, tai matyt kad pinigų iš biudžeto jai net nereikėtų. Pats faktas, kad ta prabanga kiekvienam kaime turėti po kunigą, apmokama iš valstybės biudžeto, patvirtina, kad Bažnyčios poreikis kasdienybėje nėra labai didelis ir kad ne visi filialai – pelningi.
Bet garsiai apie tai kalbėti – ne dievobaiminga. Taigi, turime, ką turime. Labai brangią ir mažai autoriteringą struktūrą, kuri naudojasi tuo, kad vis tiek kas nors panorės susituokti, pasikrykštyti ar kitaip pasirodyti prieš gimines. Visus tuos atsitiktinius priklydėlius galima įvardinti „katalikais” ir tuo pagrindu melžti valstybę, kad Lietuvoje – visi katalikai ir joks kaimas be kassavaitinių pamaldų neišsivers.
Ir kaip jau galbūt supratote, su BBD galima kovoti tik vienu būdu – gerai įvertinant, už ką mokate ir ar tai verta tos kainos. Ir dar, aišku, kokia tikimybė, kad prekė bus pristatyta.
Sveikas protas yra tikrasis Jūsų vedlys. Tikėkite juo ir nesuklysite.
Gerbiamoji,rašant apie draudimo bendrove s ir bankus,gal vertėtų patikslinti,kad tai yra bankai ir draudimo bendrovės veikiantys Lietuvoje .
Ar kitaip su veikiančiais ne Lietuvoje, nežinau, bet manau, kad tendencijos – panašios.
Užkalnėjat – jei tik turėjot kažkokios neigiamos patirties tuoj suabsoliutinat.
P.S. Prie progos pasidomėsiu dėl komentavimo FB: neleisti komentuoti jūsų sekėjams yra sąmoningas sprendimas ar neapsižiūrėjimas?
Na, kad lyg gali komentuoti tie sekėjai. Neteko girdėti, kad negalėtų kurie nors.
Deja gali tik draugai, o pasekėjai ne: http://i.imgur.com/3gOpO1E.png
Nebuvau pastebėjusi.
deja, bet supratau, kad negali…
Norėtum gyventi be draudimų ir bankų?
Pvz civilinės atsakomybės draudimo. Jei žiemą ant ledo bumpteltum į Ferrari – be draudimo būtų labai liūdna. Net ir apynaujos Škodos remontas nepigus malonumas. Būsto draudimas irgi neblogai. Ir nereikia fafalialia, kad neišmoka. Deja pažįstu kas gavo išmoką po labai liūdnų įvykių. Be draudimo būtų buvę labai labai daug problemų.
O gal norėtum nešiotis visus pinigus grynais? Ir santaupas laikyti kojinėj? Neturėti internetinių apsipirkimų? Ir už internetą sąskaitą apmokėti hmm… siunčiant grynus paštu ar pačiai vaikščioti kas mėnesį iki paslaugų tiekėjo?
Jei kažkurios kažkurių įmonių paslaugos nepatinka, nereikia absoliutinti. Yra konkrečios problemos ir reikia jas aiškintis. Visiškai pritariu, kad yra draudimo bendrovių kurios ieško kokiais tik būdais neišmokėti nė cento. Ir bankų, kurių veikla labai abejotina. Bet dažnai iškart matosi kurios kontoros rimtos, o kurios nelabai. Nebent visos reklamos priimamos už gryną pinigą ir nei kiek nepasidomima kur sukišami pinigai.
Tiek draudimai, tiek bankai iš esmės gyvena iš to, kad gauna daugiau, nei duoda. Taigi, statistiškai draudimui įmokų sumokama daugiau, nei gaunama išmokų. Tai – faktas, o ne vertinimas. Tekste niekur nebuvo parašyta, kad visai nesinaudoti, bet vengti kiek įmanoma – labai protinga. O dėl bankų – jų esminė funkcija yra skolinimas, o ne elektroniniai pinigai, kuriais galima naudotis ne tik per bankus. O ir grynieji man nekelia tokio siaubo kaip Jums. Daug metų žmonės naudojosi būtent grynaisiais ir nieko – nenumirė.
Natūralu, kad draudimas statistiškai daugiau gauna, nei išmoka. Juk tai ne labdaros organizacija. O už skirtumą suteikia savo pagrindinę paslaugą – ramius nervus. Statistiškai tikimybė, kad sudegs namai ar įvažiuosi į naują Ferrari nedidelė. Bet nenorėčiau būti statistinis vienetas, kuriam tai nutiks. Dėl to ir moku draudimui.
O kas jei ne bankai suteikia pinigų transportavimą? Pirmi bankai būtent nuo to ir prasidėjo. Be galimybės netiesiogiai apmokėti už paslaugas gyventume net ne kaip viduramžiais, o akmens amžiuj.
Skolinimas, protingomis aplinkybėmis, irgi yra labai geras dalykas. Ar turėčiau gyventi pas tėvus visą gyvenimą ir dėti pinigus į kojinę, kad tik neimti paskolos? Kiek kasdienių dalykų nebūtų atsiradę, jei jų kūrėjai nebūtų gavę paskolų pradėti jų masinei gamybai? Apgalvotas skolinimasis yra geriausias įrankis socialinei atskirčiai mažinti. Tiek būsto, tiek platesne socioekonomine prasme.
Tai ir permokat statistiškai už tai, ko greičiausiai nebus. Bet jei Jums taip ramiau – Jūsų pasirinkimas. Svarbu, kad pats suprantate, jog mokate už iliuziją (arba tikimybę, jei Jums taip geriau skamba). O dėl viso kito – elektroniniai pinigai atsirado ne taip jau ir seniai, masinis skolinimąsis irgi. O gyveno žmonės ir iki tol. Ir ne Viduramžiais. Man keista, kai žmonės mano, kad yra tik viena galimybė. Kad būtų taip, kaip yra 😉
Draudimas ir yra stastinių tikimybių išdalinimas. Minia žmonių susimoka po nedaug, kad kai kažkuriam iš jų kažkas nutinka – nebūtų visiška šikna. Kaip dar galima draudimą suprasti? 🙂 Man rodos niekas negalvoja, kad apsidraudus nenutiks nelaimė. Ar kad draudimas yra labdaros organizacija, kuri šelpia nelaimėlius.
Beje, pirmi bankai atsirado dar +/- viduramžiais. Būtent netiesioginiams apmokėjimams. Atsakas į kelių plėšikus. Skolinimasis irgi egzistavo jau tais laikais. Aišku mastai buvo ne tokie kaip dabar. Bet ir visa ekonomika buvo n kartų mažesnė.
Žmonės gyveno ir akmens amžiuj. Aišku visada galima norėti grįžti į tuos laikus 🙂 Nes dabartinė ekonomika be netiesioginių apmokėjimų nelabai įmanoma. Man įdomu kokią kitą galimybę siūlai? Norėtum grįžti į akmens amžių? Ar steigti, banką-bet-ne-banką, kuris daro tik apmokėjimus? Paskolas uždrausti ar kaip?
Aš nelabai suprantu, kaip Jūs, toks modernuolis, nežinote apie Paysera ir panašias apmokėjimo įstaigas, kurios nėra bankai, bet disponuoja elektroniniais pinigais. Taigi, nieko išrasti nereikia – tai jau yra. Dėl kitko – „susimoka po nedaug”. Tai priklauso nuo pajamų. Statistiniam lietuviui tas „nedaug” realiai yra gana daug. Ir čia ir klausimas – ar verta mokėti gana daug dėl mažos tikimybės? Aš manau, kad ne. O dėl bankų – aš nenoriu uždrausti paskolų, bet norėčiau, kad visa ekonomika nebūtų pastatyta ant paskolų, nes realiai tai – labai neteisingas modelis. Paskolos turėtų vyrauti verslo sektoriuje, bet ne tarp vartotojų.
Apie Paysera žinau. Žinau ir kokiu būdu jie veikia. Bet kiek žinau jie dabar gali duoti IBAN sąskaitos numerį bei.. Turi bankinkystės licenciją. Taigi techniškai irgi yra bankas. Ir Paysera taip pat nėra labdaros kontora. Jie irgi kainuoja.
Dėl paskolų – sakyčiau kaip tik asmeninės paskolos yra daug geriau. Pvz būsto paskola. Be jos, NT magnatai nuomotų mums iki grabo lentos. Pačiam įsigyti būstą būtų labai nedidelės galimybės. Labai gražiai išspirtų kelias pakopas iš socialinių kopėčių.
Dėl draudimo – niekas neverčia (išskyrus privalomąjį auto) draustis. Vieniem patinka loterija, kitiem ne. Jei žmogui yra per brangu draustis, turbūt nutikus nelaimei neturės ir santaupų susimokėti sąskaitas. Labai geras pašaržuotas pavyzdys – sveikatos draudimas JAV.
O privalomasis auto draudimas, rodos, ir pati pritariat, kad gerai. Tai gal visgi tie draudimai ne toks ir blogis?
Žmonėms, kurie bando pasaulį suvokti kaip baltą arba juodą, sunku suprasti mano mintis, nes aš matau daug daugiau spalvų. Nesakiau, kad – visiškas blogis. Sakiau, kad daugeliu atveju blogis. O dėl būsto – manau, kad būtent paskolos ir lemia būstų kainas. Nes daug metų, kai dar nebuvo paskolų, dauguma išgalėdavo įsigyti būstus, nedirbant dar 30 m. jo išmokėjimui. Paskolos būstui apskritai vienos blogiausių, nes terminas – toks ilgas, kad neįmanoma numatyti, kaip keisis tavo finansinė padėtis ar palūkanos, be to, bankas suteikia iliuziją, kad, jei pusę metų uždirbai gerai, tai taip bus ir toliau ir tada žmogus ima paskolą, kuri pasikeitus jo finansinei padėčiai bus nepakeliama. Jau nekalbant, kad dėl banko mokesčių ir palūkanų būstas pabrangta beveik 2 k.
Visus tavo argumentus galima suvesti į tai, kad žmonės yra kvaili ir nesupranta kaip juos išdūrinėja. Kaip tik sakyčiau, kad matai tik juodą ir baltą. Kaip išdūrinėja, per daug pinigų paima ir t.t. 🙂 Bet nematai spalvingų kitų žmonių požiūrių. Jei tau svarbiausia kuo mažiau teoriškai sumokėti – tegu. Kiti turi kitokių prioritetų.
Kiek mačiau statistiką, LT didžioji dalis būstų nuperkama be paskolų. Tad paskolos nėra pagrindinis dalykas dėl kainų. Be to, jei paskolų neimtų, didėtų nuomos rinka ir jau turintys kapitalo žmonės dar labiau pirktų būstus ir siūlytų juos nuomai. Juk ar nuomojies, ar perki, bet stogo virš galvos reikia.
Būstus išgalėdavo nusipirkti be paskolų kada? Sovietmečiu? ir 90ųjų pačioj pradžioj gaaaal. Kita vertus, mažuose miesteliuose toli nuo didmiesčių ir dabar galima už sutaupomą sumą įsigyti senos statybos butuką.
O iki sovietmečio žmonės be stogo virš galvos gyveno? Kartais baisu, kad istorijos mokyklose nebedėsto. Pirkimas be paskolų yra racionalus pirkimas (ir sutaupyti galima ne tik mažuose miesteliuose). Va, kai žmogus supranta, kad tam būstui nesutaupys dar 30 m., bet vis tiek jį perka, tai yra ne racionalumas, o užgaida. Nieko kvailiais nevadinau ir išdūrinėjimu nekaltinau. Aš tik pasakiau faktą, kad bankai ir draudimas daugiau pinigų gauna, nei atiduoda. Iš to jie ir gyvena. Iš to visi tie gražūs jų pastatai, uniformos, besišypsantys darbuotojai ir pan. O Jūs sakote, kad Jūs norite už tai mokėti, nes taip jaučiatės geriau – aš Jūsų neperkalbinėju. Aš tik ir bandau padėti žmonėms suprasti, už ką jie realiai moka – už iliuzijas. Jei žmogus supranta, kad moka už iliuziją ir vis tiek už ją moka, tai viskas ok. Blogai, kad daug kas nesupranta ir mano, kad draudimas – kaip nemirtingumo piliulė (išgėrei ir nuo visko apsaugotas), o bankai – labdaros organizacija, dovanojanti būstus. Šis tekstas skirtas pirmiausia tokiems.
Baznycia nuo senu senoves buvo ir yra masiu valdymo ir opinijos formavimo irankis. Prielaida, kad tai nereikalinga savarankiska struktura yra dalinai klaidinga. Bankai ir Draudimas irgi tik kitokiom priemonem.
Dalinai klaidinga, nes…?
Pasirodo aš jau 10m. gyvenu iliuzijoje, kurios negaliu sau leisti… O mano automobilio remontą (kai į jį įvažiavo užsižiopsojęs pilietis) irgi apmokėjo iliuzija. Gal geriau ponia Lidžita nerašykite apie tai, ko nesuprantate.
Gal geriau neskaitykite, ko negalite suprasti. Apie tai, ar iliuzija, ar ne, spręskite, kai išmokėsite paskolą. Kol kas iliuzija, nes realiai gyvenate ne savo, o banko būste. O dėl automobilių draudimo, tai net išskyriau, kad čia – geras paketas.
O kuris būtent draudimo paketas yra blogas? Bagažo draudimas – gerai. Būsto draudimas – gerai. Tiek savo, tiek civilinės atsakomybės, pvz užliejus kaimynus. Sveikatos draudimas irgi visai nieko. Siuntų draudimas taip pat. Tai koks draudimas būtų blogas?
Gal blogai yra ne draudimasiapskritai, o konkrečios blogos draudimo bendrovės, kurios bet kokiais būdais bando išvengti išmokų? Beje, tas galioja ir „geriems” paketams kaip privalomai vairuotojų civilinei atsakomybei.
Daugybė draudimo paketų blogi. Visų pirma tie iliuziniai, kur draudžia tai, ko 99,9 proc. nebus. O vėliau ir tie, kur draudžia lygtais normalų dalyką, bet pagal draudimo sąlygas matyti, kad 85 proc. arba didesnė tikimybė, kad išmokos nebus. Ir taip yra iš esmės visose Lietuvoje veikiančiose bendrovėse.
Pavyzdžiui?
Galiu pateikti vieną pavyzdį iš kitos pusės. Turbūt 99.9%, kad namai niekad nesudegs. Jei ne dar daugiau devynetų po kablelio. Bet visgi vieniems pažįstamiems sudegė namukas. Nebūtų draudimo – būtų iki grabo lentos nuomojami butukai, geriausiu atveju. O dabar nieko tokio – draudimas išmokėjo pakankamai, užtekto atstatyti…
Kažkodėl kiek aplinkiniams teko susidurti su draudimu – niekas nesiskundė. Ir dėl užlietų butų, ir dėl sveikatos kelionėse…
O šiaip kaip ir sakiau – jei tam tikri draudimo paketai nesąmonė (bet jei kažkas perka – matyt kažkam ne tokia ir nesąmonė) – nereikia jų pirkti. Jei blogos sąlygos – irgi nereikia pirkti. Bet kiek man tenka susidurti, kažkaip tų draudimų blogumų nepastebiu..
Smagu, kad Jums netenka, aš mačiau n + k atvejų, kai neišmoka išmokų. Gausu apie tai nusiskundimų ir internete. Realiai draudimas dirba taip, kad pirmiausia žiūri, ar galima neišmokėti. Ir jei tik ras kokį „kabliuką”, tau šakės – prasitampysi po teismus ir labai bus smagu, jei kažką prisiteisi.
Kiek tenka matyti straipsnių apie draudimo pasišiukšlinimus, dažniausiai minimi tie patys draudikai. Deja kol žmonės ima pagal kainą, o ne pasiskaito ant ko pasirašo – tol nesąžiningos kontoros ir egzistuoja 🙁
Beje, draudimui tampytis po teismus kainuoja ir daug… Dažnai jiems pigiau išmokėti net ir abejotiną išmoką nei užsiimti teismais.
Draudimą teismuose dažniausiai atstovauja pagal darbo sutartis dirbantys teisininkai (jie turi visą juridinį skyrių), taigi, nieko daug tai nekainuoja – algą, kurią ir taip moka. O šiukšlinasi labai daug draudimų, tame tarpe ir Lietuvos draudimas, kurį visi laiko „rimčiausiu” Lietuvoje. Realiai tendencija yra tokia, kad kuo didesnė turi būti išmoka, tuo labiau draudimas ieško, prie ko „prikibti”. Užtat nedidelės išmokos dažnai praeina gana lengvai, o esant ženkliai sumai prasideda skaitymas eilučių ir tarp eilučių.
„Pats faktas, kad ta prabanga kiekvienam kaime turėti po kunigą, apmokama iš valstybės biudžeto, patvirtina, kad Bažnyčios poreikis kasdienybėje nėra labai didelis ir kad ne visi filialai – pelningi.” Gal galėtumėt plačiau pakomentuoti, pvz. būtų įdomu sužinoti, koks LR teisės aktas reglamentuoja kunigų išlaikymą iš valstybės biudžeto?
Nežinau, koks reglamentuoja, bet jie Bažnyčia yra finansuojama iš biudžeto.
Kiek žinau, bažnyčia „finansuojama” tik tiek, kad turi mokestines lengvatas. Kaip ir kitos „tradicinės religinės bendruomenės”. Nebent įskaičiuoti valstybės/EU paramą istorinių bažnyčių restauracijai. Arba kariuomenės/policijos kapelionus, kurie rodos gauna atlyginimą iš tų institucijų, kuriose dirba.
Klystate. Pasidomėkit plačiau. Pradžiai galite paskaityti mano įkeltą tekste nuorodą, o šiaip yra ir daugiau šaltinių. Bažnyčia gauna labai įvairios „paramos” iš valstybės ir ji n kartų didesnė nei skiriama kitoms religinėms bendruomenėms. Beje, neskaitant visko, jei neklystu, kunigams dar ir pensijos mokamos, nors į SODRĄ įmokų jie nemoka.
http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/draudimas-valstybes-lesomis-1/esu-dvasininkas
Lidžita, Bažnyčia nesuteikia atleidimo už blogus darbus, nes tai nėra jos galia.
Nuėjus išpažinties, atleidžiamas (ir atitaisomas) tik nusidėjimas prieš Dievą, ne prieš žmogų. Nuodėmė – kai krikštytas žmogus sąmoningai save nudeda nuo Dievo, t.y. nusideda. Atgailos sakramento dėka krikščionis grįžta atgal į malonės būseną, įgytą po krikšto. Tai atkuria santykį su Viešpačiu, bet ne su kitais žmonėmis, kurie iš mūsų patyrė blogį.
Pareiga ištaisyti blogą darbą po išpažinties tik sustiprėja: krikščionis, po išpažinties vykdydamas paskirtą atgailą, privalo ištaisyti savo blogais darbais padarytą žalą (jei tik tai įmanoma) bei atsiprašyti tų, prieš kuriuos vykdė blogus darbus.
Aišku, šių niuansų dalis krikščionių gerai neišmano. Ypatingai sukarikatūrinti juos mėgsta tie, kurie Bažnyčiai neprielankūs. Nepaisant to, truputį pakutenti teologiją verta. Negyvenkime dūmų uždangoje.
Kitaip nei daugelis krikščionių, aš net nepatingėjau perskaityti Naujojo Testamento. Visgi neradau ten nieko, kuo būtų galima tikėti. Ir ta Jūsų versija apie atleidimą prieš Dievą ir prieš žmones irgi tokia labai su niuansais, nes vis tiek rezultatas tas, kad tau atleidžiamos nuodėmės ir tu gausi Dangų (nepriklausomai nuo to, kad esi nedoras).
Hm. Esu labai krikščionis, katalikas ir labai protingas žmogus (taip, nusidėlis, pirmiausia dėl puikibės tapogi, kaip ir visi). Visi tai labai žino, ipatš Rokiškis. Dar esu labai istorikas ir labai teksto atidus skaitytojas. Dar labai dėstau philosophios istoria ar tai atvirkščiai. Todėl autorės pabaigos palinkėjimas: „Sveikas protas yra tikrasis Jūsų vedlys. Tikėkite juo ir nesuklysite” mane ipatš sužavėjo. Ne, ne dėl aristotelizmo. Tiesiog ta prasme, kuria čia autorė iždavė savo pasaulėžiūrą, sensus communis performulavo didžiausias visų laikų aristotelininkas šv. Tomas Akvinietis. Ypač svarbų vaidmenį sveikas protas šia prasme atliko Bažnyčios Reformos ir treformacijos laikais, kai katalikų teologai ir Bažnyčios istorikai rado sveikame prote Šv. Dvasios Bažnyčioje modus operandi. Įdomu, kad pas Britus (gerai jau gerai, škotus) Apšvietos amžiuje susiklosčiusi Common-sense filosofijos tradicija taip pat buvo baisiai katalikiška. Jau nekalbu apie sveiko proto vietą Gadamerio ar Ricoeuro hermeneutikoje ar papos Benedikto teologijoje.
Čia tik šiaip paerzinimas, juk „Viešpats žino išminčių mintis, kad jos niekingos”
http://i1.kym-cdn.com/entries/icons/original/000/009/832/dafuq-did-i-just-read-meme.jpg
Manau draudimo bendrovės kažkiek panašios į loterijų arba lažybų organizatorius. Apskaičiuota taip jog draudikai bet kuriuo atveju turi pelno 🙂 Gal tai ir nebūtų toks didelis blogis, jei nereikėtų palikti tiek nervų, kol išmokama anksčiau žadėta išmoka.