Apie tai, kodėl mes mokame bankams už naudojimąsi mūsų pinigais
Seniau mąsčiau, kad pasaulyje daug neteisybės, nes jį valdo pinigai.
Paskutiniu metu manau, kad pasaulyje daug neteisybės ne tik dėl to, kad jį valdo pinigai, bet ir dėl to, kad daugybė žmonių yra elementarūs kvailiai.
„Kaip biednas – taip durnas, kaip durnas – taip biednas”, – sako tautosaka. Ir, matyt, ne be reikalo.
Toks pilkašvarkis ekonomistas Nerijus Mačiulis, savo Facebook paskyroje besigiriantis egzotiškomis kelionėmis ir forumais už 700,00 Eur, mestelėjo neva tai ironišką komentarą:
„Šiandien radijo laidos klausytojas pasipiktinęs klausė, kodėl bankas nemokamai iš bankomato leidžia pasiimti tik 580 eurų. Aš jo neklausiau, kodėl gyvenančiam ne Graikijoje reikia daugiau nei 580 eurų grynais, bet girdžiu, kad ši problema yra aktuali, o galvojančių, jog pinigų išgryninimas turi būti visiškai nemokama paslauga yra gana daug. Visiems jiems siūlau (nemokamą) verslo idėją – gaukite banko licenciją, įsigykite arba išsinuomokite patalpas, pasamdykite darbuotojus, s…urinkite indėlius, susimokėkite indėlių draudimo įmoką, nusipirkite grynuosius pinigus priimančią ir išduodančią techninę įrangą, užsisakykite inkasavimo ir bankomatų apsaugos paslaugas. O tada pinigų išgryninimo paslaugas teikite nemokamai„.
Tas ponas, kuris sako, kad bankai teisėtai Jūsų pinigus atiduoda tik tada, kai susimokate duoklę. Nes skolintis bankui pigu, o atiduoti – brangu. Jei bus per brangu, negrąžins visai. Juk bankas sprendžia, ką daryti su Jūsų pinigais. Teisėtai, žinoma.
Kas galėtų patikėti, kad šita nesąmonė per 9 val. susilaukė beveik 2000 „like”?
Man buvo sunku tuo patikėti, taigi gerbiamo ekonomisto paklausiau:
„O aš galiu paklaust taip – kai paskolinu Petrui pinigų, ar turiu jam sumokėti, kad jis man juos grąžintų? Savo esme, kol pinigai yra banko sąskaitoje, jie paskolinti bankui, t.y. aš leidžiu bankui naudotis savo pinigais. Nuspendžiau nebeleisti (nes nepatinka bankas, nes noriu turėti kojinėje ar pan.), tai kodėl aš turiu mokėti, kad man atiduotų MANO pinigus? Ir kodėl turiu mokėti, kad MANO pinigus bankas iš vienos savo sąskaitos perveda į kitą SAVO sąskaitą? Kodėl apskritai turiu mokėti už tai, kad bankas naudojasi mano pinigais? Šitaip klausimas skamba kur kas įdomiau, ar ne?”
Ir šis klausimas sukėlė tikrą diskusijų audrą, kurioje man tautiečiai aiškino, kad:
„todėl, kad bankas, skirtingai nei petras, pasiskolinęs iš tavęs pinigus perka ne išgert ar mašiną naują, o keičia milijono žmonių gyvenimus, suteikdamas kitiems galimybę skolintis iš banko”
(skamba tiesiog fantastiškai, kol nesuvoki, kad skolina ne už ačiū, o už dideles palūkanas, ir keičia gyvenimus dažniausiai ta linkme, kad žmogus įklimpsta į skolas ir bankrutuoja).
Bankas iš tiesų pakeitė jo gyvenimą!
Taip pat gavau moralą, jog:
„Bankas ne tik naudojasi Jusu pinigais, bet dar ir juos saugo kad niekur nedingtu ir neprazutu, leidzia pasiimti juos kur norite, leidzia patogiai pervesti kitur esantiems zmonems, leidzia apsipirkti/pramogauti internete, sutaupo galybe laiko teikdami tiesiogini debeta ir t.t. Taip pat mazinama seseline ekonomika. Uz visa tai reikia susimoketi. O kadangi dabar rinkoje pinigu perteklius, tai bankas net nelabai nori tu Jusu pinigu, del to ir ikainiai pakilo ir palukanos nulines”
(visas komentaras surašytas taip, tarsi bankas būtų ne finansų įstaiga, o tiesiog geradarys irgi tvarkdarys – leidžia, saugo. Ai, ir dar mano pinigų „nelabai” nori, užtat jų pasiėmimą apmokestina).
Šitas sotus ponas jau senokai išaiškino, kad kai bankas bankrutuoja ir negrąžina pinigų, tai kaltas ne bankas, o tas, kas jame laikė pinigus.
Na, ir būtų galima paminėti kitų panašių, kur žmonės tiesiog šlovina unikalią Lietuvos bankų politiką – imti pinigus už tai, kad skolini savo pinigus bankui.
Kiek man žinoma, tie patys bankai šią politiką ir praktikuoja iš esmės tik Lietuvoje – nei Švedijoje, nei kitose Baltijos šalyse tokių mokesčių lyg ir nėra. Bet iš kitos pusės – jei tauta moka ir džiaugiasi, tai kodėl iš tautos atimti pramogą?
Duonos ir žaidimų arba tauta linksminasi.
O dabar be ironijos. Na, su mažiau ironijos.
Kodėl pilkašvarkis parašė tokią nesąmonę, aš galiu suprasti. Jis dirba bankui. Gyvena iš banko. Gerai gyvena iš banko. Jei parašys, kad čia nesąmonė ir neteisinga, taigi atleis jį. Baigsis visokios ten egzotiškos kelionės ir forumai po 700,00 Eur.
„Kieno vežime sėdi, to ir giesme giedi” – vėl tautosaka.
O šiaip tai viskas yra gana paprasta.
Bankas nėra kažkokia geradarių organizacija ar kovos su šešėliu inspekcija. Bankas yra didžiulė, ekonomiškai stipri įmonė, kuri turi tik vieną tikslą – uždirbti kuo daugiau pinigų.
Ir jiems tai puikiai sekasi, nes pasaulyje ar bent jau Lietuvoje daugybė žmonių, kurie to nesupranta.
Kurie naiviai tiki, kad bankai „saugo jų pinigus” (p. Vasiliauskas, toks tariamai bankų priežiūros institucijos vadovas, tokiems atsako, kad maždaug „tik kvailiai visus kiaušinius vienoje pintinėje laiko” – suprask, jei koks bankas subankrutuos ar pan. ir neatgausi savo šlamančiųjų, tai gi kaltas ne bankas, o tu, kvaily), „kovoja su šešėliu” (patys būdami iš esmės šešėlinėm organizacijom) arba… keičia gyvenimus.
Su šituo galima sutikti, deja, tie pokyčiai dažnai būna ne į gerą. Aišku, Lietuvoje, kur paskolos paėmimas iš esmės laikomas šeimos švente, vien pats paskolinimo faktas yra didelis įvykis. Apie tai, kad reikės grąžinti keleriopai tiek, dažniausiai prisimenama per vėlai – kai bankas nutraukia sutartį, parduoda turtelį ir supažindina su antstoliu, kuris lydės tave ilgame skurdaus gyvenimo kelyje.
Ar teko girdėti, kad išvaržyto turto vertė beveik niekados nepadengia visos paskolos?
Tačiau net atmetus šį faktą ir vis tiek laikant, kad paskola yra didelis beigi džiugus gyvenimo įvykis, siūlau patyrinėti, kaip tas iš tikrųjų vyksta. Na, kaip ir kodėl bankas Jums skolina.
Kodėl – nes už tą laiką, kurį naudojatės banko pinigais, Jūs sumokate bankui didelį atlygį, kuris yra didesnis, nei tų Jums paskolintų pinigų nuvertėjimas. Kitaip sakant, bankas, užuot pats kažką daręs su tais pinigais, duoda juos Jums, o Jūs jam atiduodate tuos pinigus ir dar daug pinigų už tai, kad davė. Čia kaip paskolinti Petrui pasivažinėt seną dviratį ir susitarti, kad grąžins naują. Nauda – seno ir naujo dviračio skirtumas.
Įdomesnė dalis – kaip. Ji, deja, paneigia mitą „bankas saugo Jūsų pinigus”. Nė velnio jis jų nesaugo. Iš tikrųjų priešingai – bankas juos skolina visokiems „fruktams”, kurie galimai grąžins, galimai ne. Na, tiems minėtiems žiopliams, kurie ima seną dviratį ir tariasi, kad grąžins naują. Aišku, grąžina ne visi. Tada bankai kartais bankrutuoja, o Jūsų pinigai… Et, kas jau ten atseks, kur jie.
Bet dar smagiau tai, kad net pasiskolinęs iš banko pvz. 30 000,00 Eur, Jūs dažniausiai turite tame banke sąskaitą, kurioje pastoviai būna kažkiek pinigų, pvz. 1000 ar 10 000 Eur. Tada ir susidaro tokia paradoksali situacija, kad Jūs naudojatės banko pinigais ir už tai mokate palūkanas, tačiau bankas taip pat naudojasi Jūsų pinigais, bet… ne tik kad Jums nemoka palūkanų, o priešingai – Jūs mokate bankui už tai, kad jis jais naudojasi (pervedimų, išiėmimo ir pan. mokesčių forma).
Visas grožis tame, kad ir Jūs, ir bankas daro tą patį – Jūs naudojatės banko pinigais, o bankas – Jūsų pinigais, tačiau abiem atvejais mokate Jūs. Bankui.
Ir taip bus tol, kol po visokių pilkašvarkių kliedesiais atsiras keli ar keliasdešimt tūkstančių „like”.
Kaip durnas, taip biednas.
O čia va tas bankomatas, kuris taip nenori Jūsų pinigų, kad net ima mokestį, jog juos atiduotų.
70 atsakymų į “Apie tai, kodėl mes mokame bankams už naudojimąsi mūsų pinigais”
Gal dar ese parasyk kodel tau omnitelis uz dyka skambinti neduoda, arba kad maxima neduoda tau bulkuciu uz dyka nors naudojasi tavo pvz. kvepalais – kai vaikstai nuo taves visa maxima kvepia, tad naudojasi tavo geriu, bet nieko uz dyka neduoda. Is kur tas isikalimas i galva kad kazka kazkas turi duoti uz dyka. Pinigu laikymas taip pat paslauga, jei nepatinka laikyti – nusiimk ir laikyk namie. Demokratija.
Tai esmė, kad apmokestinamas ne tik laikymas, bet ir pasiėmimas. O kodėl negaliu laikyt namie grynais, tai paprasta – gi visi rėkia, kad, jei turi grynųjų, tai banditas, slepi mokesčius ir t.t. ir pan. Ir daugelis įmonių iš tos baimės labai menkai praktikuoja atsiskaitymą grynaisiais.
Ko tu, Lidžita, putojiesi? Eini pas darbdavį ir prašai, kad tau duotų grynais viską. Jofana, iš kur tokių atsiranda, kurie visko nori nemokamai. Kaip ir rašė Nerijus – įkurk savo banką ir dalink visiems pinigus nemokamai. Kainuoja tiek bankomatų inkasavimas (už ką imamas mokestis, jei daug išsiiminėji), taip pat ir IT paslaugos (kodėl pavedimai apmokestinami), reikia mokėti atlyginimus, reikia atnaujinti sistemas, reikia reikia reikia… Eik aprėk dar Microsoft’ą, kad kartą pirkai Windows 98 ir jau susimokėjai už tai, dabar tau ir septintus, ir aštuntus, ir dešimtus turi duoti nemokamai, nes kartą jau mokėjai.
Pirma, neturiu darbdavio. Būna ir taip. Antra, yra n įmonių, kurios neduos grynais kad ir kaip prašytum (pvz. valstybės tarnyba, kurioje dirba apie 30 proc. dirbančiųjų). Trečia, kodėl tam pačiam pvz. Swedbank tos pačios paslaugos Lietuvoje kainuoja, o Estijoje ir Latvijoje – ne? Atsakysiu – dėl tokių kaip Jūs. Kurie nekritiškai priima bet kokią banko poziciją ir laiko, kad čia labai faina, nes BANKAS. Nes jei tu ne bankas, tai tu niekas. Tu negali net pasisakyti apie tai. Nes gi normalu, kai kažkoks Mačiulis Facebook’e tyčiojasi iš radijo klausytojo, bet nenormalu, kai kažkas tyčiojasi iš Mačiulio.
Betgi čia elemtaru, tik nereikia painioti sąvokų. Paskolinai bankui, t.y. padėjai terminuotą indėlį – tai ir gauni palūkanas iš banko ir gali, suėjus terminui, atsiimti tuos pinigus BE JOKIŲ MOKESČIŲ. Bet jei laikai pinigus tiesiog sąskaitoj, t.y. naudojiesi banko teikiamomis paslaugomis (visokie pinigų pervedimai, mokėjimai internetu, apmokėjimai kortelėmis ir t.t. (kas beje dažnai ir patogiau ir saugiau, nei nešiotis krūvą grynųjų) ) – tai ir reikia už tai sumokėti. O jei nepatinka banko teikiamos paslaugos, ar jos per brangios – išeitis paprasta, kaip ir kitais atvejais – nesinaudoti jomis, t.y. nelaikyti pinigų banke
Pradėkim nuo to, kad paskolos būna terminuotos ir NETERMINUOTOS. Dėl to paskola netampa „išpirkimu”. Bet jei manote, kad tampa, tai paklausiu taip – jei paskolinate kaimynui dviratį iki rytojaus, tai rytoj galite atsiimti be papildomų mokėjimų, o jei tiesiog paskolinate, bet nesusitariate, kada konkrečiai reiks grąžinti, tai turite sumokėti už dviračio grąžinimą? Tą bandote pasakyti? O dėl nesinaudojimo banko paslaugomis ir „patogumo”, tai pasisakyta eilę kartų, bet kažkaip vis tiek nesuprantate – eilė žmonių tokio pasirikimo neturi, pvz. valstybės tarnautojai. Tau perveda 1000 Eur algą, o išsiimt nemokamai gali tik 580 Eur. Va ir kazusas.
Iš principo – toks bankų elgesys skatina šešėlį. Juk euras prie euro ir jau kelios dešimtys mokesčiams skiriamų eurų susidaro… O gaunant grynais „sutaupoma” mokesčiams valstybei + bankiniams 🙂 Valstybė kovojanti su šešėliu, kaip tik turėtų stengtis sumažinti įvairius bankinius mokesčius, kad piliečiai bent jau parodytų savo pajamas… O yra atvirkščiai – rėkia vienaip, o daro kitaip 🙂
Koks taiklus pastebėjimas! Bet net ir komentaruose buvo rašančių, kad esą dideli bankų mokesčiai skatina naudojimąsi jų paslaugomis…
Tai kodel imones neismoka algos grynais o perveda i banka, turetu buti kaip gerais sssrs laikais algos i rankas.
o kaip be banko pinigus kojinėj laikysi, jeigu algą perveda į banką? Bankas prisiskaičiuoja mokestį už pinigų įskaitymą. Kur nuo to pabėgsi? Norint apeiti banką, reikia darbuotis šešėlyje ir gauti algą vokelyje.
Pamastymui: ar pirktum preke X, kai zinai, kad pardavejas uz ja mokejo dvigubai maziau nei tu sumokesi uz ta preke jam? (uzbegant dar tolimesniems pamastymam uz akiu: prekiu kaina X tau – yra fiksuota, jos visur kainuoja vienodai, tik pardavejas turi teise nusipirkt pigiau), kaip tada?
Man px kiek kainuoja prekė pas tiekėją, mano tikslas įsigyti prekę mažiausia mane tenkinančia kaina. Man nesvarbi galutinio pardavėjo pelno marža. Man svarbu galutinė kaina.
O Jus tenkina mokėjimas už SAVO DAIKTO SUSIGRĄŽINIMĄ? Sutinkant su banko logika, bet koks skolininkas (pvz. Petras) irgi gali sakyti, kad jam BRANGU grąžinti skolą (jis pvz. gyvena kitame mieste ar net valstybėje, jis neturi banko sąskaitos ar pan.). Ir sako Jums Petras „grąžinsiu tau pinigus su sąlyga, kad padengsi kelionės išlaidas”. Manytumėte, kad Petras – teisus? O jei ne, tai kodėl manote, kad teisus bankas? Jei Swedbankis negali užtikrinti pinigų grąžinimo, lai nesiskolina.
Pasidėjau lagaminą į bagažo saugojimo skyrių Vilniaus autobusų stotyje. Noriu atsiimti – prašo pinigų, nes pasaugojo. Ir moku, nes gavau paslaugą, kurios man reikėjo.
O Petras čia ne prie ko. Petras prašė manęs paskolinti pinigų – aš jam padariau paslaugą. Nes draugas. Prisiėmiau riziką, nes mano paskolos Petrui – ne taip, kaip bankui – valstybė negarantuoja. Bankas neatėjo prašydamas paskolos, o suteikė man paslaugą – dabar aš galiu būti rami, kad mano pinigai nebus pavogti man iš po pagalvės.
Galiausiai, bankas, ne taip, kaip Petras, pinigų grąžinimą užtikrina. Gražinimo neužikrinimas reikštų, jog padėjus pinigus jų negalėčiau atgauti. Atgauti galiu, tačiau už tam tikras paslaugas moku – kaip ir sutikau tai daryti atsidaryma banke sąskaitą.
Ponia, priminkite man – kodėl Snoro ir Ūkbankio kreditoriai kelinti metai pliekiasi? Ar tik ne dėl to, kad „padėjo”, bet neatgavo? O kodėl Graikijoje bankus uždarė? Ir dar toks klausimas – kai paliekate kažkokį daiktą saugojimo skyriuje, ar tas skyrius tuo daiktu naudojasi, ar tik saugo? Ta prasme, paliekate pvz. dviratį. Ar gali skyriaus darbuotojai juo važinėtis, jį nuomoti? Matyt, ne. Nes jie SAUGO. Bankas nesaugo. Bankas Jūsų pinigus skolina kitiems asmenims, kurie gali jų ir negrąžinti. Ir – o siaube – jokios grąžinimo garantijos iš tiesų nėra. Ir valstybė nieko Jums negarantuoja. Būtent dėl to eilė kreditorių keliuose lietuviškuose bankeliuose iki šiol kryžiaus kelius eina – bando atgauti nors dalį savo pinigų. Aha, tokia liūdna realybė. Banko sąskaita nėra užrakinama skrynutė, kur padėjai ir radai. Šiuo atveju Petras gal net patikimiau pasaugotų, jei pvz. rimtą seifą turi.
Klausimas paprastas: ką siūlai? Nes bankas saugo pinigus, juos dalina, palaiko infrastruktūrą ir leidžia „pasiimti” pinigus iš kortelės, kai pamatai gražų paltą, o grynų nėra. Ką siūlai, kad su čemodanu ir cenodaną saugančių bachuriukų kuopa vaikščioti nereiktų? Ką siūlai perspektyviai jaunai šeimai be milijonierių tėvų kaip įsigyti būstą? Ar užteks jėgų ne tik piktintis, bet ir pasiūlyti, kaip padaryti geriau?
Ką siūlau? Nemokamą pinigų išsigrynimą. Kas yra daugelyje pasaulio valstybių, gyvenančių daug geriau, nei Lietuva. Ir niekas dėl to ten nemiršta ir su čemodanais nevaikšto. Iš kur tie kraštutinumai – arba bankas „lupa už viską”, arba nėra banko? Mačiulio teorijos negrįžtamai paveikė mąstymą?
Bet koks banko palyginimas yra netinkamas, nes daugeliu atveju zmogus neturi pasirinkimo del savo pinigu gavimo budo. Biudzetines istaigos perveda pinigus ir tikrai nepasiulys grynuju ismokos. Daugelis imoniu, kurios praktiskai nedirba su grynaisiais, irgi pervedines pinigus i darbuotoju korteles. Tad realiai zmones neturi pasirinkimo ir priversti naudotis bankais bei moketi jiems mokescius. Tai tarsi priverstinis mokestis, kaip PVM, kurio negalima isvengti, nes nera kitos alternatyvos.
Labai taiklus pastebėjimas. Valstybė mus verčia eiti pas banką, o bankas ima pinigus, argumentuodamas, kad jam nelabai mūsų ir reikia. O to pasėkoje bus priimti teisės aktai, kurie dar labiau apribos galimybes naudotis grynaisiais (pvz. yra svarstoma, kad už NT būtų galima mokėti tik per banką). Išvada? Mes eisim pas banką, nes mums taip liepia valstybė, o bankas ims pinigus už bet kokią operaciją, nes mes neturim pasirinkimo. Mes turim eiti pas banką. Tokia tvarka.
O kaip jus mokesčius mokate? Į kiekvieną imonę važiuojate ir susimokate grynais? Man asmeniškai jokia bėda tie keli eurai per mėnesį, nes už tai aš sutaupau begalę laiko. O laikyt namie niekas nedraudžia, ką aš ir darau. Bankas man tik tarpininkas atsiskaityti ir gauti pinigus. Natūralu, kad už tai ima procentą. Atsiskaitykite kortele ir pasiėmimas taps neaktualus.
Jums neaktualu, kažkam aktualu. Kodėl kažkas kitas gali už mane nuspręsti, kur aš turiu laikyti SAVO pinigus? Vėl palyginimas su Petru – jis Jums leidžia laikyti Jūsų pinigus tik dešiniajame stalčiuje. Teisus jis ar ne?
Nepykit, lidzita, bet jūsų pozicija truputį primena tų, kurie spyriojosi kai automobilis pakeitė arkliu tempiamus vežimus arba 70-80 dešimtmečiuose kalbančių, kad „kompiuteriai“ išstums daug žmonių iš darbo vietos.
Grynieji pinigai yra atgyvena, reikia kalbėti apie naujas, ateinančias pinigų, kasdien naudojamos valiutos formas. Aš noriu, kad Lietuvoje būtų pažangūs atsikaitymo būdai, kad bankai geriau investuotų ne į bankomatų išlaikymą, o į naujas išmaniųjų programėles, el. saugumo užtikrinimą. Sakote, kad „bobutei to nereikia”? Dabar jau daugiau nei kas antras lietuvis turi išmanų telefoną, o mes dar šiurenam popierinius banknotus.
Jei lietuviai liks įsikabinę į grynuosius, skubės prie bankomatų vos tik gavę algą, progreso nebus. O norėtųsi pasaulyje dar kur parodyti lyderystę, ne tik interneto greityje ar krepšinio aikštelėje.
P.S. jūs vaizduojate valstybės institucijas ar kitus darbdavius kaip aukas, kurias išnaudoja bankai. Paklauskite tų organizacijų, kiek kaštų susitaupo, kai atlyginimai išmokami ne grynais.
Ir kiek gi tų kaštų susitaupo? Kiek kalbėjau su buhalterėm, kaštai tik padidėja, nes prie kiekvienos algos dar plius pavedimo mokestis. Tai pirma. Antra, aš ne prieš bankus, o prieš nesąžiningą kainodarą. Jaučiate skirtumą? Matau, kad ne. Na, bet jei pats norite mokėti bankams ir kuo daugiau, nes tai „pažangu”, tai puiku. Suprantu Jūsų poziciją.
Manote išlaidos nepadidės kai reikės darbdaviui pasirūpinti grynųjų pinigų transportavimu/saugojimu/inkasavimu/išdalinimu? Kaip su darbuotojų, kurie pasiima algas apsauga? Tai juk praktiškai dovana nusikaltėliams. Dar kartą pagalvokite ir paklauskite buhalterės.
Kas pagal jus yra nesąžininga kainodara? Ar turite tokios informacijos, kad banko paslaugų savikaina yra labai labai labai mažesnė už įkainius? Ar turite informacijos apie tarpbankinius susitarimus, kurie būtų nesąžiningi? Panašu, kad skleidžiate tik pasvarstymus. O į klausimą, kuriuo keliu norėtumėte eiti – grynųjų ar pažangesniu – taip ir neatsakėte.
Grynųjų, nes Jūsų „pažangesnis” kelias iš esmės reiškia gyvenimą be apatinių finansine prasme. Galbūt dirbate labai jau milžiniškoje įmonėje (kokių Lietuvoje gal 15), nes daugelyje įmonių nėra tokių kiekių pinigų, kad reikėtų visų Jūsų išvardytų paslaugų. Elementariai atskaičiuoja buhalterė iš įmonės kasos ir išmoka. O dėl kaštų – siūlau pačiam pamąstyti, kiek kainuoja visiškai automatizuota operacija? Arba kodėl ji nekainuoja pvz. Estijoje tam pačiam bankui? Jei bankai nori, kad žmonės savo pinigais disponuotų per juos, tai toks disponavimas neturi jaustis finansiškai. Va apie ką yra diskusija. O dėl kaštų, tai mes visi galime sugalvoti, kad mums labai brangu tas, labai brangu anas. Kažkodėl bankai neskaičiuoja, kiek uždirba disponuodami jiems patikėtais pinigais. Bet skaičiuoja, kiek išleidžia, kad galėtų jais disponuoti. Ar nestinga Jums čia logikos?
ir dar, yra galybė kredito unijų, kur pavedimai nemokami ir išgryninimas nemokamas.
Atleiskit, jūs gal ir mokate bankams už naudojimąsi jūsų pinigai, bet mano politika paprasta – kam mokėti, kai galima nemokėti. Ant kortelės dvim devyni eurai jau kelintas mėnuo. Ką tai sako? Sprendžiant iš N. Mačiulio komentaro, kad aš kaip klientas esu nuostolingas jiems. Arba mano pasyvumą bankų atžvilgiu privaloma tvarka per kainų pakėlimą turi kompensuoti labiau mokūs banko klientai. Masto ekonomija. Taigi čia labiau pasirinkimo klausimas. Atsiprašau, kadangi su bankais turiu mažai reikalų, tai negaliu pilnai įeiti į jūsų padėtį. Bet kiek žinau bankai kol kas nėra pirmo būtinumo paslauga in Lithuania, ar kad nebūtų alternatyvų jiems. O geriausia alternatyva yra grynieji pinigai. Sprendžiant iš to kiekio valiutos kuri dabar cirkuliuoja Europos sąjungoje, niekas negalvoja šios alternatyvos panaikinti. Žodžiu jeigu bankai mato, kad žmonės vis tiek pinigus neša į banką, net ir prie neigiamų palūkanų, tai kodėl jų dar ir neapmokestinus? Būčiau bankininkas apskritai apmokestinčiau kiekvieną, kuris tik peržiangia mano banko slenkstį privaloma tvarka, jeigu jau pakrypo link to reikalas.
Dar vienas Mačiulis? Kaip įdomu. Atsakysiu, kas verčia naudotis banko paslaugomis – valstybė. O kaip konkrečiai, tai pasidomėkit. Gal bus įdomu. Ir atrodysit rimčiau su kitu komentaru. Beje, labai įdomu tai, kad kai tik pastebi, kad kažkas negerai, tai tuoj „komunistas”, „postmodernistas”. Pasidomėite, kiek valstybių, kur nemokama bankams už SAVO pinigų pasiėmimą. Ten visi debilai, ar kaip?
Atleiskite, bet aš sąžiningai nepagaunu logikos, jeigu jus kažką verčia daryti valstybe, tai kokios dar pretenzijos bankams? Ne tuo adresu čia minimum. O maximum ką galima padaryti tai kreiptis į tas valstybes, kur nemokama bankams už savo pinigų paėmimą. Aš atvirai sakant du pirmam amžiuje EU be sienų nematau didelės problemos. Aš sakau nežinau jūsų situacijos, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad galima nemokėti, ten kur galima nemokėti. Nežinau, gal pavyzdys su Petru turėtų vesti prie loginės sekos, kad jus kažkas verčia skolinti bankui ar iš banko skolintis. Bet vėl gi tai ne banko problema, kad kažkas jam suneša pinigus ar iš jo ima. Vėlgi sąvoka atsiimti SAVO pinigus irgi ne visiškai tiksli. Kai pinigus dedate į kito piniginę ar kišenę, nesvarbu, kad ir laikinai pasaugoti, ne visada reikia tikėtis, kad juos ir atgausite. Nes jie bus jau kito kišenėje. Taigi turite prisiimti ir riziką, kad ir minimalią, jog Petras užsislapstinęs alkoholikas, kuris jūsų pinigus prabaliavos. OK čia jau lyrika prasideda. Bet aš dėl visa pikta pažadėčiau Petrui ir butelį už pasaugojimą. O maža ką..
Pabaigai: taip sutinku, gal būt kažkur ir susikerta banko ir valstybės interesai mažinti grynųjų apyvartas, ar leidimas VMI tikrinti sąskaitas. Bet tai nereiškia, jog nėra alternatyvų. Žvejys gerų vietų neišduoda. Bet įlyskite į internetą yra tų bankų ir kitų mokėjimų instrumentų, kur net lietuviai dirba, kad klientas nejaustų kalbos barjero.
Kadangi kalbate kultūringai, aš taip pat atsakysiu kultūringai. Esmė ne tai, ką aš galiu ir ko ne. Visados galima užsimerkti, emigruoti, bėgti nuo problemos. Aš renkuosi kalbėti apie problemą, iškelti ją. Nes tai yra pradžia į pokyčius. Ir aš būtent renkuosi kalbėti apie problemą, o ne bėgti nuo jos. Nes aš taip noriu. Nes iš dalies dėl to ir sukurtas tas blogas. O kad žmonės linkę bėgti, tai čia jau jų pasirinkimas. Beje, apie bankų įtaką valstybės raidai galima parašyt atskirą blogą arba net knygą. Pasidomėkite, kas dažniausiai dalyvauja svarstant bet kokių reikšmingesnių įstatymų projektus ar pan. Keista, bet dauguma tikrai nesuvokia realios bankų galios. Ir nemato perspektyvos, kuri yra tokia – jokių grynųjų, tik mokėjimai per banką ir didžiuliai aptarnavimo mokesčiai. Tai yra dalykas, kurio siekia p. Mačiulis ir jo atstovaujama organizacija. Ir jei visi nuo to bėgsim, tai taip ir bus. Ir jau greitai.
Pasikartosiu – aš nesu prieš bankus. Aš iš dalies manau, kad mintis, jog pvz. atsiskaitymai tik per banką už NT būtų protinga. Tai labai sumažintų tų atvejų, kai koks asocialus žmogus parduoda turtą ir negauna jokių pinigų. Aišku, galima tą žmogų ir banke apgaut, bet jau sunkiau. Kalba yra ne apie tai, kad „mums nereikia bankų”. Kalba apie tai, kad banko veikla turi atitikti tam tikrus protingus standartus, kad lupikavimas nėra bankininkystė.
Šiuo metu Lietuvoje veikiantys bankai iš esmės užsiima lupikavimu. Jei pasaulyje bankai gyvena iš paskolų, tai pas mus iš aptarnavimo mokesčių. Aš nejuokauju. Pasidomėkite pats.
Daug kalbos, nedaug logikos. Tiksliau jokios rinkos logikos. O tik lietuviško tipo postkomunostinės sapalionės, analogiškos ‘valdžia bloga, bet net nėjau į rinkimus’.
Trumpai: jei nepatinka paslauga, nepirkite jos. Niekas neverčia. Jei kas verčia, pvz., Sodra – reikalaukite jos kompensuoti išgryninimo mokestį, jei jau pašalpą priverstinai veda į banką. Kodėl niekas to nedaro, o kaltina bankus, kurie yra verslo įmonės ir veikia pagal rinkos dėsnius. T.y. kaina atitinka paklausą. Jei visi perka, kodėl parduoti pigiau?!
labai jau sutirštintos spalvos. Atrodo jau, kad visiems kurie ima banko paskolas yra atimamas jų turtas.
Tokių kuriems „nepasiseka”, nes nemoka elementarios matematikos ir nesugeba įvertinti savo pajamų ir galimybių, yra vienetai – tik bėda, kad jie TAIP GARSIAI rėkia, kaip kad jūs čia lojate… Visada yra alternatyva nesinaudoti paslugomis, kurios jums per brangios.
O, vėl ta pati Swedbank darbuotoja, kuri nepažįstamus žmones vadina šunimis internete 🙂 Ieva Baniulyte, savo pavarde pasirašot tik boso facebook’e? Kad matytų it pagirtų? Na, eikit vizgint uodegėlę. Aš Jums jau atsakiau Facebook’e. Beje, kokia valiuta „elementariai” skaičiuojate savo pajamas ir išlaidas ateiančius 30 m.?
diskusijos dalyviai labai puikiai atskleidzia, kodel mes mokame bankams. Gi todel, kad tokiu kaip „lidzita” yra kokie 5%? tai va todel ir mokame, kad visi likusieji dziaugiasi, kad bankas jiems daro paslauga. Aciu jums, debilai. Ir toliau atsiskaitinekit kortelemis, nes gi tai „nieko nekainuoja”.
Velnias. Neišdrįsau taip tiesiai. Bet ačiū, kad tai padarėte už mane. Sekantis žingsnis būtų eiti paspausti ranką p. Nerijui Numavičiui kaskart, kai Maximoje pakyla kainos. Na, rankos kiekvienam varguoliui jis gal ir neduotų, bet bent jau nusiųsti padėkos laišką. Nes yra Maxima. Nes tai yra puiku savaime. Moki tauta. Moka ir džiaugiasi, kad moka.
Kažką čia Vasiliauskas ant dienų kalbėjo apie bazinį banko paslaugų paketą maždaug už 2 eurus. Gal tai padėtų… Nes šiaip arba valstybė turi užtikrinti galimybę man pasirinkti, kokius man pinigus naudoti – popierinius ar elektroninius, arba užtikrinti, kad aš nebūčiau priverstas mokėti už pinigų saugojimo paslaugą, kurios aš nenoriu. Bankus sunku kaltinti, kad jie siekia kuo didesnio pelno….
Keista liaudis, normaliai komentuoja Lidzita sioje situacijoje o jie dar puola. Cia tikriausia visi tie susirine kuriems p. Maciulis (ne krepsininkas) rase ta zinute. Cia visi tie kurie tiki, kad bankui rupi seselio mazinimas, bankas nori, kad Lietuva klestetu ir todel neskolina pradedanciam arba labai mazam verslui (gi rizika… o ta rizika juk kuria darbo vietas, zmones)..cia dauguma komentuoja tu, kurie renka uspaskiha (ar kaip ten rasyti) su paksu, ba tiki, kad jie isgelbes Lietuva. Jo, gelbeja europarlamente, tik lankomuma paziurejus tai supranti, kad ju ten nebuna. Ale uz mus ir del musu ten :D.
Tai va..pabaigai noreciau patarti banku ekonomistu numyletiniams nusispirkti internetu preke uz 30 euru. Bankui sumoketi 1 proc. pavedimo ikainio forma. O paciam padejus sutaupytus 30 euru metams is banko gauti maziau nei kainavo pavedimas.
Sekmes tupi lietuviai
Skaitau ir galvoju, ar jus kvaili todel ir biedni, ar biedni todel, kad kvaili? Negi istiesu nesuprantat ka raso lidzita? Ji gina jusu teises jusu paciu naudai, o jus kaip oziai isispyre keturiom ir ne is vietos.
labai geras straipsnis, sveikinu, ir ačiū, buvo malonu skaityti. bankų politika Lietuvoje gali nekelti pykčio tik visiškai nieko nenutuokiančiam žmogui, kuris nežino ar nesidomi kaip gyvena žmonės kitose šalyse. Gyvenau 10m Londone, tai gerai žinau šios šalies situaciją. Pinigų išgryninimas – nemokamas, komunalinės įmokos bankuose – nemokamos, ir t.t…..
Na, panašu, kad Lietuvoje tokių nenutuokiančių gerokai daugiau, nei nutuokiančių. Užtat sąžiningos kainodaros ir nebus ateinančius 30 ar 50 m. Na, kol kiekvienas plūgas arba jo palikuonis suvoks pagaliau, kad ne bankas jam daro paslaugą, o atvirkščiai. Tautą taip sužavėjo el. bankininkystė, kad pasiruošę pusę algos atiduoti… Tai va. Biednas, nes durnas. Ne kitaip.
Kolaborantas – tai žmogus, kuris už svetimos valstybės atlygį dirba prieš savo tautą.
Žymiausių kolaborantų sąrašas:
1. Stasys Kropas
2. Gitanas Nausėda
3. Nerijus Mačiulis
4….
Toliau pildykite patys. Nepamirškite ir tų, paprastų smailiabačių vadybininkų, kurie galvoja, kad yra labai svarbus, nes gauna iš švedu 700 Eur atlyginimą. Už tai Į KORTELĘ.
Retai kada rasi vienoj vietoj tiek supermamiškų sapalionių ir nusikliedėjimo. Visų pirma jau vien dėl to, kad autorei „žinoma, tie patys bankai šią politiką ir praktikuoja iš esmės tik Lietuvoje”.
Šiais laikais nereikia daug proto įsitikinti, kad realybė visiškai kitokia. Pavyzdžiui, Latvijos SEBo kainodara kiek kitokia, negu Lietuvoj, bet naudodamasis banko paslaugomis vistiek turėsi susimokėti. SEBas turi kelis skirtingus „kliento paketus”, kurie primena Vasiliausko paminėtą banko abonentinį mokestį. Vienas iš variantų: moki per mėnesį 2€ ir gauni už tai nemokamus vietinius pavedimus bei iki 1000€ iš bankomatų už dyką. Virš 1000€ išėmimas kainuoja 0,2%. Bet jei neturi šito „kliento paketo” ar kito panašaus, tai išėmimas iš bankomatų kainuoja nuo 0,5% iki 1,5%, arba minimumą nuo 0,71€ iki 3,56€ priklausomai nuo bankomato ir kortelės rūšies.
Anglijoj bankomatus turi ne tik bankai, bet ir mokėjimų bendrovės. Yra visokių variantų, kai kur galima pasiimti grynų už dyką, kitur turėsi susimokėti, ir netgi labai solidžiai. Bet Anglijoj sunkiai rasi durnių, kuriems nereikėtų bankų sąskaitų, kaip autorei. Kaip tik atvirkščiai: neturi sąskaitos – tu ne žmogus. Ir su Anglijos bankais problema atvirkštinė, nes jie bet kam lengva ranka sąskaitų neatidarinėja, o dar reikia ir labai pasitengti, kad rastum norintį turėti su tavim reikalų. O kai atidaro, tai dar ilgą laiką stebi visus tavo veiksmus per mikroskopą, riboja paslaugas ir t.t. Gali pasitaikyti, kad keli nekalti pervedimai į Lietuvą ir rasi savo sąskaitą užblokuotą bei turėsi eiti į banką aiškintis, kas ir kaip. Ir niekas ten su tavim nesiceremonys, jei tik tu pasirodysi įtartinas ar probleminis. Lietuvoj tuo požiūriu bankai yra tiesiog rojus palyginus su Anglija.
Yra tie mokesčiai, nepergyvenk, kortelė metam ir taip berods 10E. Ir dėl prabangiųjų bankomatų aptarnavimo niekas labai neverktų jei būtų alternatyva – atvažiavai su čemodanu į saugyklą ir atsiėmei savo pinigus nemokamai.
Manau Lietuvoje žmonės nenoriai keičia bankus, va kad šokinėtų kaip per telekomunikacines bendroves (kartais ir po kelis kart per savaitę) tai manau dėl konkurencijos būtų įmanoma kitokia situacija. Aš Lietuvoje naudojuosi banko paslaugomis, nemoku nei už kortelę nei už išgryninimą – praktiškai neribotai bent jau man nes riba berods 700 EUR per dieną, grynai, kad neištuštinti bankomato turbūt. Deja ponas Bankas irgi turi savų niuansų, bet aš pasirinkau tai ko reikėjo. Tai kas moka vadinasi nori mokėt, gal jaučia moralinį pasitenkinimą priklausydamas bankui kuris už tavo pinigus kovoja su tavo šešėliu.
Viskas ką kvaili bankeliai su jų „priežiūros” institucijom pasieks – intensyvesnį grynųjų naudojimą. Ir čia ne tik swedbankis/dnb(?). seb irgi prieš kelis mėn pateikė siurprizą – suskaičiavo viščiukus ir nusprendė, kad apmokestinti visus nuo kiekvieno cento kas algas gauna ne iš įmonių sudariusių sutartis. Ir svarbiausia tyliai tyliai, kad niekas nepastebėtų. O aš kaip tik jau bent porą metų tokioj kontoroj nebedirbu (nors tą prvilegiją turėjau dar turbūt nauo Vakarų banko laikų studendavimo metais, Hermio, Vilniaus banko ir galų gale seb – kažkaip vis tekdavo dirbti ten kur sutartys būdavo). Išsiiminėdavau palyginti nedaug ir nekvaršinau galvos, bet pamačius, kad kažkokia kvaila sutartis jiem svarbiau už lojalumą tai bbd – šis bankelis jau negaus nieko. Išsiimsiu geriau per kitą bankelį ir dėl visa ko po maximum.
gerbiamieji, perskaičiau visą jūsų diskusiją ir kilo klausimėlis? Apie ką mušatės? Jums reikia grynų pinigų? O kokiems velniams? Kam jums jie reikalingi? Nueiti į turgų ir nusipirkti ridikų? Jums reikia tam 580 EUR? Daugokai ridikų valgote, gali kitas galas supūliuoti. Aš pvz praktiškai nenaudoju grynųjų, visur kortele ar pavedimu iš telefono. Nebuvo problemų ir su Litų keitimu į Eurus. Taigi, ką jūs darote su tais grynaisiais ir ko čia trydaliojate?
O man kilo klausimas – kas Jūs toks, kad nuspręstumėte, kam ir kodėl gali reikėti grynųjų? Ir kaip jų gali nereikėti, kai banke kiekviena operacija apmokestinta (o išsitraukti iš piniginės nieko nekainuoja). Būtent tokie žmonės, kaip Jūs, kurie naudojasi kortelėmis, neįvertindami, kiek tai kainuoja, ir lemia, kad bankų įkainiai tik auga.
na šiaip tai aš nieko už nieką nenusprendžiau, aš tik paklausiau, jei ką. Reikėtų atydžiau skaityti. Aš tik manau, kad kortelėms ir bankams apskritai yra alternatyva. Ir tai pasakyti man teisės dar niekas neatėmė. Na nesinaudokite jūs tų bankų paslaugomis ir viskas-problema atkris. Na keisti tie mūsų tautiečiai. Bankai savo pinigų neturi. Jie turi tų banko klijentų pinigus. Tapdamas klijentu prisiimate kažkokius įsipareigojimus – tiek gauti pelną palūkanų pavidalu (į tai, kaip suprantu , nespjaunate?), tiek mokėti už paslaugas (čia jau visiška tryda).
na kai buvo metas kai bankai už indėlius mokėjo iki 12 proc. metinių palūkanų jus tikriausiai pamiršote? Ar tada dar vaikščiojote po stalu?
Gal ir vaikščiojau. Čia Jūsų esminis argumentas? Kad buvo tokie laikai? Tai ką, tada apsimokėjo mokėti palūkanas, o dabar jau ne? Kažin, kodėl? Gal todėl, kad tada reikėjo pritraukti klientų, o dabar klientai tiesiog suvaromi į bankus? Ir ar tai, kad kažkada mokėjo palūkanas, o dabar jau nebemoka, savaime „lengvinanti aplinkybė”? Nelabai suprantu Jūsų pozicijos. Nebent kokiam banke dirbate. Kas tikėtina. Nes gi pas Mačiulį į profilį vien kiek banko chebros sušoko jo gint.
Kieno pinigai – to ir teisė pasirinkti kokia forma bus laikomi. O ne bankininkų, ar tokių „suprantingų piliečių” paik tamsta. Vat panorėsiu ir visus į žalius pakeisiu taip mikro-mikro-mikro įtaką euro-dolerio kursui padarydamas, ir ką uždraustum?
Klausimas:
„kodėl mes mokame
bankams už naudojimąsi mūsų
pinigais“.
Atsakymas:
„todėl, kad leidžiame“.
Lietuvos žmonės dvi savaites turėjo nacionalinį banką, kuriame galėjo laikyti santaupas arba per jį gauti algeles. Ir mokėdami TAM bankui pinigus paliktume ČIA. O TIE bankai būtų gausiai mandagesni.
Bet dar įdomiau, ką čia rašė labiau išsilavinusieji. Tarp juoko ir ašarų.
na šiaip tai esu jau pensininkas jau penkti metai. Tik mane užknisa mūsų dalie tautos / visuomenės tundriškumas (nuo žodžio tundra, jei žinote). Kai blogeris banko išmokamų palūkanų lygį susieja su noru/nenoru suvaryti klijentus į banką , čia jau net Maldeikienė iškristų į nuosėdas. Jūs dar gal susiekit palūkanų dydį su mėnulio faze, ar oro drėgme. Koššmarasss
Matyt dėl to, kad esate pensininkas, tai ir nesusiejate. Yra tokie asmenys kaip lobistai. Jų darbas – prastuminėti teisės aktus. Bankų lobistai yra itin aktyvūs, apskritai bankai labai aktyviai dalyvauja teisėkūroje. To pasekoje yra vis labiau ribojamas atsiskaitymas grynaisiais, darbdaviai verčia darbuotojus būtinai atsidaryti sąskaitą tam tikrame banke ir gauti darbo užmokestį į tą sąskaitą (kodėl? Nes, kai ima visokias paskolas, pasirašo įsipareigojimą, kad ves darbo užmokesčius į to banko sąskaitą). Kai klientai būriais atvaromi, palūkanų mokėti nereikia. Sako, žmogus su amžium tampa išmintingesnis. Gaila, Jums tas netinka. Gal ir normalu nežinoti tokių niuansų (iš kur juos pensininkas ir gali žinoti), bet su tokia arogancija ir pasipūtimu kalbėti apie tai, ko neišmanai ir dar vadinti žmones, kurie gal biški daugiau gyvenimo matę, tundra… Liūdna Jūsų senatvė. Nenustebčiau sužinojusi, kad esate vienas kaip pirštas ir visa Jūsų laimė – pademonstruoti „išmintį” internete.
>kurie gal biški daugiau gyvenimo matę< tas biškį viską ir pasako ;-)) vaje vaje, vargas tau Jaruzale. Šiaip tai aš dirbau vienos didelės įmonės vadovu, jei kas. Turbūt su bankais turėjau bYškį daugiau reikalų, nei eilinis internetinis tuščiatratėtojas ?
Na, yra kategorija žmonių, kurie gyvenimą matuoja metais (maždaug – visą gyvenimą toliau savo kaimo nenuvažiuoja, bet mano, kad jau išminties, nors vežimu vežk). Kiti – patirtimi. Pagal Jūsų pasisakymus ir ypač aroganciją, akivaizdu, kad tos patirties sukaupėte mažai (nepriklausomai nuo to, kuo dirbote). Giriatės savo buvusiomis pareigomis ir visai nepažįstamą žmogų vadinate „internetiniu tuščiatratėtoju”. Tai tik patvirtina, kad dėl Jūsų neklydau. Beje, abejoju, ar pajėgsite tai suvokti, bet ne aš „tratu” Jūsų bloge, o Jūs – manajame. Kas vėl patvirtina, kad, nepriklausomai nuo amžiaus, turiu, ką pasakyti daugiau, negu Jūs. Bet jei šiaip mažai kas Jūsų klausosi, tai kas belieka – tik arogancija internete ir siekis padaryti įspūdį kažkuo, kas man jo visai nedaro. P.S. Raskite įdomesnės veiklos. Man nėra įdomu su Jumis bendrauti.
Šiaip toks pamąstymas: gal ir neblogai, kad Lietuvoje yra daug žmonių, kuriems tas vienas – kitas „lyčnas” Euras – nė motais, nesvarbu ar jie žiūri į bankus, kaip į paslaugą ar jiems tiesiog nesinori/nesigauna apie tai galvoti? Suprask – yra gerai gyvenančių, kurie gali sau leisti neskriausti savo nervų ląstelių dėl bankų legalaus ar tai nelegalaus, etiško ar tai ne etiško paslaugų apmokestinimo.
Mane stebina ne debiliškumas, o aiškus psichopatiškumas. Labai daug žmonių, kurie neturi nei lašo empatijos. Kurie gali žiūrėti į vaiko lavoną ir lyg niekur nieko postringauti apie ekonomiką.
Daugelyje issivysciusiu saliu didzioji dalis banku paslaugu yra nemokamos: vietiniai pervedimai, pinigu isgryninimas ir kt. Bankas moka TAU palukanas kad naudojasi tavo pinigais. Lietuvoje, deja, situacija apgailetina siuo atzvilgiu.
Gal dar ese parasyk kodel tau omnitelis uz dyka skambinti neduoda, arba kad maxima neduoda tau bulkuciu uz dyka nors naudojasi tavo pvz. kvepalais – kai vaikstai nuo taves visa maxima kvepia, tad naudojasi tavo geriu, bet nieko uz dyka neduoda. Is kur tas isikalimas i galva kad kazka kazkas turi duoti uz dyka. Pinigu laikymas taip pat paslauga, jei nepatinka laikyti – nusiimk ir laikyk namie. Demokratija.
Tai esmė, kad apmokestinamas ne tik laikymas, bet ir pasiėmimas. O kodėl negaliu laikyt namie grynais, tai paprasta – gi visi rėkia, kad, jei turi grynųjų, tai banditas, slepi mokesčius ir t.t. ir pan. Ir daugelis įmonių iš tos baimės labai menkai praktikuoja atsiskaitymą grynaisiais.
Ko tu, Lidžita, putojiesi? Eini pas darbdavį ir prašai, kad tau duotų grynais viską. Jofana, iš kur tokių atsiranda, kurie visko nori nemokamai. Kaip ir rašė Nerijus – įkurk savo banką ir dalink visiems pinigus nemokamai. Kainuoja tiek bankomatų inkasavimas (už ką imamas mokestis, jei daug išsiiminėji), taip pat ir IT paslaugos (kodėl pavedimai apmokestinami), reikia mokėti atlyginimus, reikia atnaujinti sistemas, reikia reikia reikia… Eik aprėk dar Microsoft’ą, kad kartą pirkai Windows 98 ir jau susimokėjai už tai, dabar tau ir septintus, ir aštuntus, ir dešimtus turi duoti nemokamai, nes kartą jau mokėjai.
Pirma, neturiu darbdavio. Būna ir taip. Antra, yra n įmonių, kurios neduos grynais kad ir kaip prašytum (pvz. valstybės tarnyba, kurioje dirba apie 30 proc. dirbančiųjų). Trečia, kodėl tam pačiam pvz. Swedbank tos pačios paslaugos Lietuvoje kainuoja, o Estijoje ir Latvijoje – ne? Atsakysiu – dėl tokių kaip Jūs. Kurie nekritiškai priima bet kokią banko poziciją ir laiko, kad čia labai faina, nes BANKAS. Nes jei tu ne bankas, tai tu niekas. Tu negali net pasisakyti apie tai. Nes gi normalu, kai kažkoks Mačiulis Facebook’e tyčiojasi iš radijo klausytojo, bet nenormalu, kai kažkas tyčiojasi iš Mačiulio.
Betgi čia elemtaru, tik nereikia painioti sąvokų. Paskolinai bankui, t.y. padėjai terminuotą indėlį – tai ir gauni palūkanas iš banko ir gali, suėjus terminui, atsiimti tuos pinigus BE JOKIŲ MOKESČIŲ. Bet jei laikai pinigus tiesiog sąskaitoj, t.y. naudojiesi banko teikiamomis paslaugomis (visokie pinigų pervedimai, mokėjimai internetu, apmokėjimai kortelėmis ir t.t. (kas beje dažnai ir patogiau ir saugiau, nei nešiotis krūvą grynųjų) ) – tai ir reikia už tai sumokėti. O jei nepatinka banko teikiamos paslaugos, ar jos per brangios – išeitis paprasta, kaip ir kitais atvejais – nesinaudoti jomis, t.y. nelaikyti pinigų banke
Pradėkim nuo to, kad paskolos būna terminuotos ir NETERMINUOTOS. Dėl to paskola netampa „išpirkimu”. Bet jei manote, kad tampa, tai paklausiu taip – jei paskolinate kaimynui dviratį iki rytojaus, tai rytoj galite atsiimti be papildomų mokėjimų, o jei tiesiog paskolinate, bet nesusitariate, kada konkrečiai reiks grąžinti, tai turite sumokėti už dviračio grąžinimą? Tą bandote pasakyti? O dėl nesinaudojimo banko paslaugomis ir „patogumo”, tai pasisakyta eilę kartų, bet kažkaip vis tiek nesuprantate – eilė žmonių tokio pasirikimo neturi, pvz. valstybės tarnautojai. Tau perveda 1000 Eur algą, o išsiimt nemokamai gali tik 580 Eur. Va ir kazusas.
Iš principo – toks bankų elgesys skatina šešėlį. Juk euras prie euro ir jau kelios dešimtys mokesčiams skiriamų eurų susidaro… O gaunant grynais „sutaupoma” mokesčiams valstybei + bankiniams 🙂 Valstybė kovojanti su šešėliu, kaip tik turėtų stengtis sumažinti įvairius bankinius mokesčius, kad piliečiai bent jau parodytų savo pajamas… O yra atvirkščiai – rėkia vienaip, o daro kitaip 🙂
Koks taiklus pastebėjimas! Bet net ir komentaruose buvo rašančių, kad esą dideli bankų mokesčiai skatina naudojimąsi jų paslaugomis…
Tai kodel imones neismoka algos grynais o perveda i banka, turetu buti kaip gerais sssrs laikais algos i rankas.
o kaip be banko pinigus kojinėj laikysi, jeigu algą perveda į banką? Bankas prisiskaičiuoja mokestį už pinigų įskaitymą. Kur nuo to pabėgsi? Norint apeiti banką, reikia darbuotis šešėlyje ir gauti algą vokelyje.
Pamastymui: ar pirktum preke X, kai zinai, kad pardavejas uz ja mokejo dvigubai maziau nei tu sumokesi uz ta preke jam? (uzbegant dar tolimesniems pamastymam uz akiu: prekiu kaina X tau – yra fiksuota, jos visur kainuoja vienodai, tik pardavejas turi teise nusipirkt pigiau), kaip tada?
Man px kiek kainuoja prekė pas tiekėją, mano tikslas įsigyti prekę mažiausia mane tenkinančia kaina. Man nesvarbi galutinio pardavėjo pelno marža. Man svarbu galutinė kaina.
O Jus tenkina mokėjimas už SAVO DAIKTO SUSIGRĄŽINIMĄ? Sutinkant su banko logika, bet koks skolininkas (pvz. Petras) irgi gali sakyti, kad jam BRANGU grąžinti skolą (jis pvz. gyvena kitame mieste ar net valstybėje, jis neturi banko sąskaitos ar pan.). Ir sako Jums Petras „grąžinsiu tau pinigus su sąlyga, kad padengsi kelionės išlaidas”. Manytumėte, kad Petras – teisus? O jei ne, tai kodėl manote, kad teisus bankas? Jei Swedbankis negali užtikrinti pinigų grąžinimo, lai nesiskolina.
Pasidėjau lagaminą į bagažo saugojimo skyrių Vilniaus autobusų stotyje. Noriu atsiimti – prašo pinigų, nes pasaugojo. Ir moku, nes gavau paslaugą, kurios man reikėjo.
O Petras čia ne prie ko. Petras prašė manęs paskolinti pinigų – aš jam padariau paslaugą. Nes draugas. Prisiėmiau riziką, nes mano paskolos Petrui – ne taip, kaip bankui – valstybė negarantuoja. Bankas neatėjo prašydamas paskolos, o suteikė man paslaugą – dabar aš galiu būti rami, kad mano pinigai nebus pavogti man iš po pagalvės.
Galiausiai, bankas, ne taip, kaip Petras, pinigų grąžinimą užtikrina. Gražinimo neužikrinimas reikštų, jog padėjus pinigus jų negalėčiau atgauti. Atgauti galiu, tačiau už tam tikras paslaugas moku – kaip ir sutikau tai daryti atsidaryma banke sąskaitą.
Ponia, priminkite man – kodėl Snoro ir Ūkbankio kreditoriai kelinti metai pliekiasi? Ar tik ne dėl to, kad „padėjo”, bet neatgavo? O kodėl Graikijoje bankus uždarė? Ir dar toks klausimas – kai paliekate kažkokį daiktą saugojimo skyriuje, ar tas skyrius tuo daiktu naudojasi, ar tik saugo? Ta prasme, paliekate pvz. dviratį. Ar gali skyriaus darbuotojai juo važinėtis, jį nuomoti? Matyt, ne. Nes jie SAUGO. Bankas nesaugo. Bankas Jūsų pinigus skolina kitiems asmenims, kurie gali jų ir negrąžinti. Ir – o siaube – jokios grąžinimo garantijos iš tiesų nėra. Ir valstybė nieko Jums negarantuoja. Būtent dėl to eilė kreditorių keliuose lietuviškuose bankeliuose iki šiol kryžiaus kelius eina – bando atgauti nors dalį savo pinigų. Aha, tokia liūdna realybė. Banko sąskaita nėra užrakinama skrynutė, kur padėjai ir radai. Šiuo atveju Petras gal net patikimiau pasaugotų, jei pvz. rimtą seifą turi.
Klausimas paprastas: ką siūlai? Nes bankas saugo pinigus, juos dalina, palaiko infrastruktūrą ir leidžia „pasiimti” pinigus iš kortelės, kai pamatai gražų paltą, o grynų nėra. Ką siūlai, kad su čemodanu ir cenodaną saugančių bachuriukų kuopa vaikščioti nereiktų? Ką siūlai perspektyviai jaunai šeimai be milijonierių tėvų kaip įsigyti būstą? Ar užteks jėgų ne tik piktintis, bet ir pasiūlyti, kaip padaryti geriau?
Ką siūlau? Nemokamą pinigų išsigrynimą. Kas yra daugelyje pasaulio valstybių, gyvenančių daug geriau, nei Lietuva. Ir niekas dėl to ten nemiršta ir su čemodanais nevaikšto. Iš kur tie kraštutinumai – arba bankas „lupa už viską”, arba nėra banko? Mačiulio teorijos negrįžtamai paveikė mąstymą?
Bet koks banko palyginimas yra netinkamas, nes daugeliu atveju zmogus neturi pasirinkimo del savo pinigu gavimo budo. Biudzetines istaigos perveda pinigus ir tikrai nepasiulys grynuju ismokos. Daugelis imoniu, kurios praktiskai nedirba su grynaisiais, irgi pervedines pinigus i darbuotoju korteles. Tad realiai zmones neturi pasirinkimo ir priversti naudotis bankais bei moketi jiems mokescius. Tai tarsi priverstinis mokestis, kaip PVM, kurio negalima isvengti, nes nera kitos alternatyvos.
Labai taiklus pastebėjimas. Valstybė mus verčia eiti pas banką, o bankas ima pinigus, argumentuodamas, kad jam nelabai mūsų ir reikia. O to pasėkoje bus priimti teisės aktai, kurie dar labiau apribos galimybes naudotis grynaisiais (pvz. yra svarstoma, kad už NT būtų galima mokėti tik per banką). Išvada? Mes eisim pas banką, nes mums taip liepia valstybė, o bankas ims pinigus už bet kokią operaciją, nes mes neturim pasirinkimo. Mes turim eiti pas banką. Tokia tvarka.
O kaip jus mokesčius mokate? Į kiekvieną imonę važiuojate ir susimokate grynais? Man asmeniškai jokia bėda tie keli eurai per mėnesį, nes už tai aš sutaupau begalę laiko. O laikyt namie niekas nedraudžia, ką aš ir darau. Bankas man tik tarpininkas atsiskaityti ir gauti pinigus. Natūralu, kad už tai ima procentą. Atsiskaitykite kortele ir pasiėmimas taps neaktualus.
Jums neaktualu, kažkam aktualu. Kodėl kažkas kitas gali už mane nuspręsti, kur aš turiu laikyti SAVO pinigus? Vėl palyginimas su Petru – jis Jums leidžia laikyti Jūsų pinigus tik dešiniajame stalčiuje. Teisus jis ar ne?
Nepykit, lidzita, bet jūsų pozicija truputį primena tų, kurie spyriojosi kai automobilis pakeitė arkliu tempiamus vežimus arba 70-80 dešimtmečiuose kalbančių, kad „kompiuteriai“ išstums daug žmonių iš darbo vietos.
Grynieji pinigai yra atgyvena, reikia kalbėti apie naujas, ateinančias pinigų, kasdien naudojamos valiutos formas. Aš noriu, kad Lietuvoje būtų pažangūs atsikaitymo būdai, kad bankai geriau investuotų ne į bankomatų išlaikymą, o į naujas išmaniųjų programėles, el. saugumo užtikrinimą. Sakote, kad „bobutei to nereikia”? Dabar jau daugiau nei kas antras lietuvis turi išmanų telefoną, o mes dar šiurenam popierinius banknotus.
Jei lietuviai liks įsikabinę į grynuosius, skubės prie bankomatų vos tik gavę algą, progreso nebus. O norėtųsi pasaulyje dar kur parodyti lyderystę, ne tik interneto greityje ar krepšinio aikštelėje.
P.S. jūs vaizduojate valstybės institucijas ar kitus darbdavius kaip aukas, kurias išnaudoja bankai. Paklauskite tų organizacijų, kiek kaštų susitaupo, kai atlyginimai išmokami ne grynais.
Ir kiek gi tų kaštų susitaupo? Kiek kalbėjau su buhalterėm, kaštai tik padidėja, nes prie kiekvienos algos dar plius pavedimo mokestis. Tai pirma. Antra, aš ne prieš bankus, o prieš nesąžiningą kainodarą. Jaučiate skirtumą? Matau, kad ne. Na, bet jei pats norite mokėti bankams ir kuo daugiau, nes tai „pažangu”, tai puiku. Suprantu Jūsų poziciją.
Manote išlaidos nepadidės kai reikės darbdaviui pasirūpinti grynųjų pinigų transportavimu/saugojimu/inkasavimu/išdalinimu? Kaip su darbuotojų, kurie pasiima algas apsauga? Tai juk praktiškai dovana nusikaltėliams. Dar kartą pagalvokite ir paklauskite buhalterės.
Kas pagal jus yra nesąžininga kainodara? Ar turite tokios informacijos, kad banko paslaugų savikaina yra labai labai labai mažesnė už įkainius? Ar turite informacijos apie tarpbankinius susitarimus, kurie būtų nesąžiningi? Panašu, kad skleidžiate tik pasvarstymus. O į klausimą, kuriuo keliu norėtumėte eiti – grynųjų ar pažangesniu – taip ir neatsakėte.
Grynųjų, nes Jūsų „pažangesnis” kelias iš esmės reiškia gyvenimą be apatinių finansine prasme. Galbūt dirbate labai jau milžiniškoje įmonėje (kokių Lietuvoje gal 15), nes daugelyje įmonių nėra tokių kiekių pinigų, kad reikėtų visų Jūsų išvardytų paslaugų. Elementariai atskaičiuoja buhalterė iš įmonės kasos ir išmoka. O dėl kaštų – siūlau pačiam pamąstyti, kiek kainuoja visiškai automatizuota operacija? Arba kodėl ji nekainuoja pvz. Estijoje tam pačiam bankui? Jei bankai nori, kad žmonės savo pinigais disponuotų per juos, tai toks disponavimas neturi jaustis finansiškai. Va apie ką yra diskusija. O dėl kaštų, tai mes visi galime sugalvoti, kad mums labai brangu tas, labai brangu anas. Kažkodėl bankai neskaičiuoja, kiek uždirba disponuodami jiems patikėtais pinigais. Bet skaičiuoja, kiek išleidžia, kad galėtų jais disponuoti. Ar nestinga Jums čia logikos?
ir dar, yra galybė kredito unijų, kur pavedimai nemokami ir išgryninimas nemokamas.
Atleiskit, jūs gal ir mokate bankams už naudojimąsi jūsų pinigai, bet mano politika paprasta – kam mokėti, kai galima nemokėti. Ant kortelės dvim devyni eurai jau kelintas mėnuo. Ką tai sako? Sprendžiant iš N. Mačiulio komentaro, kad aš kaip klientas esu nuostolingas jiems. Arba mano pasyvumą bankų atžvilgiu privaloma tvarka per kainų pakėlimą turi kompensuoti labiau mokūs banko klientai. Masto ekonomija. Taigi čia labiau pasirinkimo klausimas. Atsiprašau, kadangi su bankais turiu mažai reikalų, tai negaliu pilnai įeiti į jūsų padėtį. Bet kiek žinau bankai kol kas nėra pirmo būtinumo paslauga in Lithuania, ar kad nebūtų alternatyvų jiems. O geriausia alternatyva yra grynieji pinigai. Sprendžiant iš to kiekio valiutos kuri dabar cirkuliuoja Europos sąjungoje, niekas negalvoja šios alternatyvos panaikinti. Žodžiu jeigu bankai mato, kad žmonės vis tiek pinigus neša į banką, net ir prie neigiamų palūkanų, tai kodėl jų dar ir neapmokestinus? Būčiau bankininkas apskritai apmokestinčiau kiekvieną, kuris tik peržiangia mano banko slenkstį privaloma tvarka, jeigu jau pakrypo link to reikalas.
Dar vienas Mačiulis? Kaip įdomu. Atsakysiu, kas verčia naudotis banko paslaugomis – valstybė. O kaip konkrečiai, tai pasidomėkit. Gal bus įdomu. Ir atrodysit rimčiau su kitu komentaru. Beje, labai įdomu tai, kad kai tik pastebi, kad kažkas negerai, tai tuoj „komunistas”, „postmodernistas”. Pasidomėite, kiek valstybių, kur nemokama bankams už SAVO pinigų pasiėmimą. Ten visi debilai, ar kaip?
Atleiskite, bet aš sąžiningai nepagaunu logikos, jeigu jus kažką verčia daryti valstybe, tai kokios dar pretenzijos bankams? Ne tuo adresu čia minimum. O maximum ką galima padaryti tai kreiptis į tas valstybes, kur nemokama bankams už savo pinigų paėmimą. Aš atvirai sakant du pirmam amžiuje EU be sienų nematau didelės problemos. Aš sakau nežinau jūsų situacijos, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad galima nemokėti, ten kur galima nemokėti. Nežinau, gal pavyzdys su Petru turėtų vesti prie loginės sekos, kad jus kažkas verčia skolinti bankui ar iš banko skolintis. Bet vėl gi tai ne banko problema, kad kažkas jam suneša pinigus ar iš jo ima. Vėlgi sąvoka atsiimti SAVO pinigus irgi ne visiškai tiksli. Kai pinigus dedate į kito piniginę ar kišenę, nesvarbu, kad ir laikinai pasaugoti, ne visada reikia tikėtis, kad juos ir atgausite. Nes jie bus jau kito kišenėje. Taigi turite prisiimti ir riziką, kad ir minimalią, jog Petras užsislapstinęs alkoholikas, kuris jūsų pinigus prabaliavos. OK čia jau lyrika prasideda. Bet aš dėl visa pikta pažadėčiau Petrui ir butelį už pasaugojimą. O maža ką..
Pabaigai: taip sutinku, gal būt kažkur ir susikerta banko ir valstybės interesai mažinti grynųjų apyvartas, ar leidimas VMI tikrinti sąskaitas. Bet tai nereiškia, jog nėra alternatyvų. Žvejys gerų vietų neišduoda. Bet įlyskite į internetą yra tų bankų ir kitų mokėjimų instrumentų, kur net lietuviai dirba, kad klientas nejaustų kalbos barjero.
Kadangi kalbate kultūringai, aš taip pat atsakysiu kultūringai. Esmė ne tai, ką aš galiu ir ko ne. Visados galima užsimerkti, emigruoti, bėgti nuo problemos. Aš renkuosi kalbėti apie problemą, iškelti ją. Nes tai yra pradžia į pokyčius. Ir aš būtent renkuosi kalbėti apie problemą, o ne bėgti nuo jos. Nes aš taip noriu. Nes iš dalies dėl to ir sukurtas tas blogas. O kad žmonės linkę bėgti, tai čia jau jų pasirinkimas. Beje, apie bankų įtaką valstybės raidai galima parašyt atskirą blogą arba net knygą. Pasidomėkite, kas dažniausiai dalyvauja svarstant bet kokių reikšmingesnių įstatymų projektus ar pan. Keista, bet dauguma tikrai nesuvokia realios bankų galios. Ir nemato perspektyvos, kuri yra tokia – jokių grynųjų, tik mokėjimai per banką ir didžiuliai aptarnavimo mokesčiai. Tai yra dalykas, kurio siekia p. Mačiulis ir jo atstovaujama organizacija. Ir jei visi nuo to bėgsim, tai taip ir bus. Ir jau greitai.
Pasikartosiu – aš nesu prieš bankus. Aš iš dalies manau, kad mintis, jog pvz. atsiskaitymai tik per banką už NT būtų protinga. Tai labai sumažintų tų atvejų, kai koks asocialus žmogus parduoda turtą ir negauna jokių pinigų. Aišku, galima tą žmogų ir banke apgaut, bet jau sunkiau. Kalba yra ne apie tai, kad „mums nereikia bankų”. Kalba apie tai, kad banko veikla turi atitikti tam tikrus protingus standartus, kad lupikavimas nėra bankininkystė.
Šiuo metu Lietuvoje veikiantys bankai iš esmės užsiima lupikavimu. Jei pasaulyje bankai gyvena iš paskolų, tai pas mus iš aptarnavimo mokesčių. Aš nejuokauju. Pasidomėkite pats.
Daug kalbos, nedaug logikos. Tiksliau jokios rinkos logikos. O tik lietuviško tipo postkomunostinės sapalionės, analogiškos ‘valdžia bloga, bet net nėjau į rinkimus’.
Trumpai: jei nepatinka paslauga, nepirkite jos. Niekas neverčia. Jei kas verčia, pvz., Sodra – reikalaukite jos kompensuoti išgryninimo mokestį, jei jau pašalpą priverstinai veda į banką. Kodėl niekas to nedaro, o kaltina bankus, kurie yra verslo įmonės ir veikia pagal rinkos dėsnius. T.y. kaina atitinka paklausą. Jei visi perka, kodėl parduoti pigiau?!
labai jau sutirštintos spalvos. Atrodo jau, kad visiems kurie ima banko paskolas yra atimamas jų turtas.
Tokių kuriems „nepasiseka”, nes nemoka elementarios matematikos ir nesugeba įvertinti savo pajamų ir galimybių, yra vienetai – tik bėda, kad jie TAIP GARSIAI rėkia, kaip kad jūs čia lojate… Visada yra alternatyva nesinaudoti paslugomis, kurios jums per brangios.
O, vėl ta pati Swedbank darbuotoja, kuri nepažįstamus žmones vadina šunimis internete 🙂 Ieva Baniulyte, savo pavarde pasirašot tik boso facebook’e? Kad matytų it pagirtų? Na, eikit vizgint uodegėlę. Aš Jums jau atsakiau Facebook’e. Beje, kokia valiuta „elementariai” skaičiuojate savo pajamas ir išlaidas ateiančius 30 m.?
Sitie pamastymai visu pirma remiasi klaidingomis (švelniai tariant) prielaidomis. Viena ju, kad pinigai yra tik grynieji.
Ir kur apie tai parašyta?
diskusijos dalyviai labai puikiai atskleidzia, kodel mes mokame bankams. Gi todel, kad tokiu kaip „lidzita” yra kokie 5%? tai va todel ir mokame, kad visi likusieji dziaugiasi, kad bankas jiems daro paslauga. Aciu jums, debilai. Ir toliau atsiskaitinekit kortelemis, nes gi tai „nieko nekainuoja”.
Velnias. Neišdrįsau taip tiesiai. Bet ačiū, kad tai padarėte už mane. Sekantis žingsnis būtų eiti paspausti ranką p. Nerijui Numavičiui kaskart, kai Maximoje pakyla kainos. Na, rankos kiekvienam varguoliui jis gal ir neduotų, bet bent jau nusiųsti padėkos laišką. Nes yra Maxima. Nes tai yra puiku savaime. Moki tauta. Moka ir džiaugiasi, kad moka.
Kažką čia Vasiliauskas ant dienų kalbėjo apie bazinį banko paslaugų paketą maždaug už 2 eurus. Gal tai padėtų… Nes šiaip arba valstybė turi užtikrinti galimybę man pasirinkti, kokius man pinigus naudoti – popierinius ar elektroninius, arba užtikrinti, kad aš nebūčiau priverstas mokėti už pinigų saugojimo paslaugą, kurios aš nenoriu. Bankus sunku kaltinti, kad jie siekia kuo didesnio pelno….
O tai ką kaltint dėl to, kad BANKAI nesąžiningai siekia didesnio pelno? 😉
Keista liaudis, normaliai komentuoja Lidzita sioje situacijoje o jie dar puola. Cia tikriausia visi tie susirine kuriems p. Maciulis (ne krepsininkas) rase ta zinute. Cia visi tie kurie tiki, kad bankui rupi seselio mazinimas, bankas nori, kad Lietuva klestetu ir todel neskolina pradedanciam arba labai mazam verslui (gi rizika… o ta rizika juk kuria darbo vietas, zmones)..cia dauguma komentuoja tu, kurie renka uspaskiha (ar kaip ten rasyti) su paksu, ba tiki, kad jie isgelbes Lietuva. Jo, gelbeja europarlamente, tik lankomuma paziurejus tai supranti, kad ju ten nebuna. Ale uz mus ir del musu ten :D.
Tai va..pabaigai noreciau patarti banku ekonomistu numyletiniams nusispirkti internetu preke uz 30 euru. Bankui sumoketi 1 proc. pavedimo ikainio forma. O paciam padejus sutaupytus 30 euru metams is banko gauti maziau nei kainavo pavedimas.
Sekmes tupi lietuviai
Kai kurie komentatoriai tikrai drąsesni už mane 🙂 Smagu 🙂
Skaitau ir galvoju, ar jus kvaili todel ir biedni, ar biedni todel, kad kvaili? Negi istiesu nesuprantat ka raso lidzita? Ji gina jusu teises jusu paciu naudai, o jus kaip oziai isispyre keturiom ir ne is vietos.
labai geras straipsnis, sveikinu, ir ačiū, buvo malonu skaityti. bankų politika Lietuvoje gali nekelti pykčio tik visiškai nieko nenutuokiančiam žmogui, kuris nežino ar nesidomi kaip gyvena žmonės kitose šalyse. Gyvenau 10m Londone, tai gerai žinau šios šalies situaciją. Pinigų išgryninimas – nemokamas, komunalinės įmokos bankuose – nemokamos, ir t.t…..
Na, panašu, kad Lietuvoje tokių nenutuokiančių gerokai daugiau, nei nutuokiančių. Užtat sąžiningos kainodaros ir nebus ateinančius 30 ar 50 m. Na, kol kiekvienas plūgas arba jo palikuonis suvoks pagaliau, kad ne bankas jam daro paslaugą, o atvirkščiai. Tautą taip sužavėjo el. bankininkystė, kad pasiruošę pusę algos atiduoti… Tai va. Biednas, nes durnas. Ne kitaip.
Kolaborantas – tai žmogus, kuris už svetimos valstybės atlygį dirba prieš savo tautą.
Žymiausių kolaborantų sąrašas:
1. Stasys Kropas
2. Gitanas Nausėda
3. Nerijus Mačiulis
4….
Toliau pildykite patys. Nepamirškite ir tų, paprastų smailiabačių vadybininkų, kurie galvoja, kad yra labai svarbus, nes gauna iš švedu 700 Eur atlyginimą. Už tai Į KORTELĘ.
Retai kada rasi vienoj vietoj tiek supermamiškų sapalionių ir nusikliedėjimo. Visų pirma jau vien dėl to, kad autorei „žinoma, tie patys bankai šią politiką ir praktikuoja iš esmės tik Lietuvoje”.
Šiais laikais nereikia daug proto įsitikinti, kad realybė visiškai kitokia. Pavyzdžiui, Latvijos SEBo kainodara kiek kitokia, negu Lietuvoj, bet naudodamasis banko paslaugomis vistiek turėsi susimokėti. SEBas turi kelis skirtingus „kliento paketus”, kurie primena Vasiliausko paminėtą banko abonentinį mokestį. Vienas iš variantų: moki per mėnesį 2€ ir gauni už tai nemokamus vietinius pavedimus bei iki 1000€ iš bankomatų už dyką. Virš 1000€ išėmimas kainuoja 0,2%. Bet jei neturi šito „kliento paketo” ar kito panašaus, tai išėmimas iš bankomatų kainuoja nuo 0,5% iki 1,5%, arba minimumą nuo 0,71€ iki 3,56€ priklausomai nuo bankomato ir kortelės rūšies.
Anglijoj bankomatus turi ne tik bankai, bet ir mokėjimų bendrovės. Yra visokių variantų, kai kur galima pasiimti grynų už dyką, kitur turėsi susimokėti, ir netgi labai solidžiai. Bet Anglijoj sunkiai rasi durnių, kuriems nereikėtų bankų sąskaitų, kaip autorei. Kaip tik atvirkščiai: neturi sąskaitos – tu ne žmogus. Ir su Anglijos bankais problema atvirkštinė, nes jie bet kam lengva ranka sąskaitų neatidarinėja, o dar reikia ir labai pasitengti, kad rastum norintį turėti su tavim reikalų. O kai atidaro, tai dar ilgą laiką stebi visus tavo veiksmus per mikroskopą, riboja paslaugas ir t.t. Gali pasitaikyti, kad keli nekalti pervedimai į Lietuvą ir rasi savo sąskaitą užblokuotą bei turėsi eiti į banką aiškintis, kas ir kaip. Ir niekas ten su tavim nesiceremonys, jei tik tu pasirodysi įtartinas ar probleminis. Lietuvoj tuo požiūriu bankai yra tiesiog rojus palyginus su Anglija.
Yra tie mokesčiai, nepergyvenk, kortelė metam ir taip berods 10E. Ir dėl prabangiųjų bankomatų aptarnavimo niekas labai neverktų jei būtų alternatyva – atvažiavai su čemodanu į saugyklą ir atsiėmei savo pinigus nemokamai.
kas cia daros…
http://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/bankai-ruosia-dar-viena-staigmena-klientams-ji-nebus-maloni.htm
Manau Lietuvoje žmonės nenoriai keičia bankus, va kad šokinėtų kaip per telekomunikacines bendroves (kartais ir po kelis kart per savaitę) tai manau dėl konkurencijos būtų įmanoma kitokia situacija. Aš Lietuvoje naudojuosi banko paslaugomis, nemoku nei už kortelę nei už išgryninimą – praktiškai neribotai bent jau man nes riba berods 700 EUR per dieną, grynai, kad neištuštinti bankomato turbūt. Deja ponas Bankas irgi turi savų niuansų, bet aš pasirinkau tai ko reikėjo. Tai kas moka vadinasi nori mokėt, gal jaučia moralinį pasitenkinimą priklausydamas bankui kuris už tavo pinigus kovoja su tavo šešėliu.
Viskas ką kvaili bankeliai su jų „priežiūros” institucijom pasieks – intensyvesnį grynųjų naudojimą. Ir čia ne tik swedbankis/dnb(?). seb irgi prieš kelis mėn pateikė siurprizą – suskaičiavo viščiukus ir nusprendė, kad apmokestinti visus nuo kiekvieno cento kas algas gauna ne iš įmonių sudariusių sutartis. Ir svarbiausia tyliai tyliai, kad niekas nepastebėtų. O aš kaip tik jau bent porą metų tokioj kontoroj nebedirbu (nors tą prvilegiją turėjau dar turbūt nauo Vakarų banko laikų studendavimo metais, Hermio, Vilniaus banko ir galų gale seb – kažkaip vis tekdavo dirbti ten kur sutartys būdavo). Išsiiminėdavau palyginti nedaug ir nekvaršinau galvos, bet pamačius, kad kažkokia kvaila sutartis jiem svarbiau už lojalumą tai bbd – šis bankelis jau negaus nieko. Išsiimsiu geriau per kitą bankelį ir dėl visa ko po maximum.
gerbiamieji, perskaičiau visą jūsų diskusiją ir kilo klausimėlis? Apie ką mušatės? Jums reikia grynų pinigų? O kokiems velniams? Kam jums jie reikalingi? Nueiti į turgų ir nusipirkti ridikų? Jums reikia tam 580 EUR? Daugokai ridikų valgote, gali kitas galas supūliuoti. Aš pvz praktiškai nenaudoju grynųjų, visur kortele ar pavedimu iš telefono. Nebuvo problemų ir su Litų keitimu į Eurus. Taigi, ką jūs darote su tais grynaisiais ir ko čia trydaliojate?
O man kilo klausimas – kas Jūs toks, kad nuspręstumėte, kam ir kodėl gali reikėti grynųjų? Ir kaip jų gali nereikėti, kai banke kiekviena operacija apmokestinta (o išsitraukti iš piniginės nieko nekainuoja). Būtent tokie žmonės, kaip Jūs, kurie naudojasi kortelėmis, neįvertindami, kiek tai kainuoja, ir lemia, kad bankų įkainiai tik auga.
na šiaip tai aš nieko už nieką nenusprendžiau, aš tik paklausiau, jei ką. Reikėtų atydžiau skaityti. Aš tik manau, kad kortelėms ir bankams apskritai yra alternatyva. Ir tai pasakyti man teisės dar niekas neatėmė. Na nesinaudokite jūs tų bankų paslaugomis ir viskas-problema atkris. Na keisti tie mūsų tautiečiai. Bankai savo pinigų neturi. Jie turi tų banko klijentų pinigus. Tapdamas klijentu prisiimate kažkokius įsipareigojimus – tiek gauti pelną palūkanų pavidalu (į tai, kaip suprantu , nespjaunate?), tiek mokėti už paslaugas (čia jau visiška tryda).
Apie kokį Jus čia pelną palūkanų pavidalu? Nemoka bankai jokių palūkanų.
na kai buvo metas kai bankai už indėlius mokėjo iki 12 proc. metinių palūkanų jus tikriausiai pamiršote? Ar tada dar vaikščiojote po stalu?
Gal ir vaikščiojau. Čia Jūsų esminis argumentas? Kad buvo tokie laikai? Tai ką, tada apsimokėjo mokėti palūkanas, o dabar jau ne? Kažin, kodėl? Gal todėl, kad tada reikėjo pritraukti klientų, o dabar klientai tiesiog suvaromi į bankus? Ir ar tai, kad kažkada mokėjo palūkanas, o dabar jau nebemoka, savaime „lengvinanti aplinkybė”? Nelabai suprantu Jūsų pozicijos. Nebent kokiam banke dirbate. Kas tikėtina. Nes gi pas Mačiulį į profilį vien kiek banko chebros sušoko jo gint.
Kieno pinigai – to ir teisė pasirinkti kokia forma bus laikomi. O ne bankininkų, ar tokių „suprantingų piliečių” paik tamsta. Vat panorėsiu ir visus į žalius pakeisiu taip mikro-mikro-mikro įtaką euro-dolerio kursui padarydamas, ir ką uždraustum?
Klausimas:
„kodėl mes mokame
bankams už naudojimąsi mūsų
pinigais“.
Atsakymas:
„todėl, kad leidžiame“.
Lietuvos žmonės dvi savaites turėjo nacionalinį banką, kuriame galėjo laikyti santaupas arba per jį gauti algeles. Ir mokėdami TAM bankui pinigus paliktume ČIA. O TIE bankai būtų gausiai mandagesni.
Bet dar įdomiau, ką čia rašė labiau išsilavinusieji. Tarp juoko ir ašarų.
na šiaip tai esu jau pensininkas jau penkti metai. Tik mane užknisa mūsų dalie tautos / visuomenės tundriškumas (nuo žodžio tundra, jei žinote). Kai blogeris banko išmokamų palūkanų lygį susieja su noru/nenoru suvaryti klijentus į banką , čia jau net Maldeikienė iškristų į nuosėdas. Jūs dar gal susiekit palūkanų dydį su mėnulio faze, ar oro drėgme. Koššmarasss
Matyt dėl to, kad esate pensininkas, tai ir nesusiejate. Yra tokie asmenys kaip lobistai. Jų darbas – prastuminėti teisės aktus. Bankų lobistai yra itin aktyvūs, apskritai bankai labai aktyviai dalyvauja teisėkūroje. To pasekoje yra vis labiau ribojamas atsiskaitymas grynaisiais, darbdaviai verčia darbuotojus būtinai atsidaryti sąskaitą tam tikrame banke ir gauti darbo užmokestį į tą sąskaitą (kodėl? Nes, kai ima visokias paskolas, pasirašo įsipareigojimą, kad ves darbo užmokesčius į to banko sąskaitą). Kai klientai būriais atvaromi, palūkanų mokėti nereikia. Sako, žmogus su amžium tampa išmintingesnis. Gaila, Jums tas netinka. Gal ir normalu nežinoti tokių niuansų (iš kur juos pensininkas ir gali žinoti), bet su tokia arogancija ir pasipūtimu kalbėti apie tai, ko neišmanai ir dar vadinti žmones, kurie gal biški daugiau gyvenimo matę, tundra… Liūdna Jūsų senatvė. Nenustebčiau sužinojusi, kad esate vienas kaip pirštas ir visa Jūsų laimė – pademonstruoti „išmintį” internete.
Policininkai išeina anksčiau į pensiją, pavyzdžiui. Kategoriškumą paaiškintų ši prielaida ir sovietinį žodyną. Ir seną „j“ rašymą.
Gal ir klystu 🙂
>kurie gal biški daugiau gyvenimo matę< tas biškį viską ir pasako ;-)) vaje vaje, vargas tau Jaruzale. Šiaip tai aš dirbau vienos didelės įmonės vadovu, jei kas. Turbūt su bankais turėjau bYškį daugiau reikalų, nei eilinis internetinis tuščiatratėtojas ?
Na, yra kategorija žmonių, kurie gyvenimą matuoja metais (maždaug – visą gyvenimą toliau savo kaimo nenuvažiuoja, bet mano, kad jau išminties, nors vežimu vežk). Kiti – patirtimi. Pagal Jūsų pasisakymus ir ypač aroganciją, akivaizdu, kad tos patirties sukaupėte mažai (nepriklausomai nuo to, kuo dirbote). Giriatės savo buvusiomis pareigomis ir visai nepažįstamą žmogų vadinate „internetiniu tuščiatratėtoju”. Tai tik patvirtina, kad dėl Jūsų neklydau. Beje, abejoju, ar pajėgsite tai suvokti, bet ne aš „tratu” Jūsų bloge, o Jūs – manajame. Kas vėl patvirtina, kad, nepriklausomai nuo amžiaus, turiu, ką pasakyti daugiau, negu Jūs. Bet jei šiaip mažai kas Jūsų klausosi, tai kas belieka – tik arogancija internete ir siekis padaryti įspūdį kažkuo, kas man jo visai nedaro. P.S. Raskite įdomesnės veiklos. Man nėra įdomu su Jumis bendrauti.
Šiaip toks pamąstymas: gal ir neblogai, kad Lietuvoje yra daug žmonių, kuriems tas vienas – kitas „lyčnas” Euras – nė motais, nesvarbu ar jie žiūri į bankus, kaip į paslaugą ar jiems tiesiog nesinori/nesigauna apie tai galvoti? Suprask – yra gerai gyvenančių, kurie gali sau leisti neskriausti savo nervų ląstelių dėl bankų legalaus ar tai nelegalaus, etiško ar tai ne etiško paslaugų apmokestinimo.
Ant kiek teisingas straipsnis, tiesiog mano mintys. Ačiū.
P.S. Stebina debilų kiekis komentaruose.
Mane stebina ne debiliškumas, o aiškus psichopatiškumas. Labai daug žmonių, kurie neturi nei lašo empatijos. Kurie gali žiūrėti į vaiko lavoną ir lyg niekur nieko postringauti apie ekonomiką.
Daugelyje issivysciusiu saliu didzioji dalis banku paslaugu yra nemokamos: vietiniai pervedimai, pinigu isgryninimas ir kt. Bankas moka TAU palukanas kad naudojasi tavo pinigais. Lietuvoje, deja, situacija apgailetina siuo atzvilgiu.