Aš matau pasaulį pro svetimus langus, tiksliau, svetimus fotoobjektyvus. Facebook istorijos lyg nesibaigiantys langai į svetimus gyvenimus – ką jie mato, ką veikia, kaip jaučiasi.
Daugeliu atveju tai atskleidžia neįtikėtiną žmonių panašumą, nes tos istorijos menkai skiriasi. Kita vertus, banalumą, nes kam kelti pvz. Kauno arklį, kai jį jau įkėlė visi draugai bei giminės?
Monotonija. Nesibaigianti gyvenimo monotonija.
Pagrindinis patiekalas, tarp visų kitų patiekalų.
Ir vis tiek mes nesugebame suprasti, kad visi esame panašūs – troškimais ir džiaugsmais.
Nes nelaimėmis žmonės nelinkę viešai dalintis. Nors ir jos ne kažin kiek skirtųsi.
