Kodėl nemėgstantys Tapino yra marginalai arba kolektyvinės sąmonės koncepcija

Daugumai žmonių yra žinoma, kas yra kolektyvinė sąmonė ir, kaip naudojantis šiuo instrumentu, galima valdyti net ir labai didelę žmonių grupę, jiems to iš esmės nė nesuvokiant.

Kolektyvinės sąmonės esmė yra tokia, kad žmogaus mąstymas praranda individualumą, jis griežtai susietas su tuo, ką mąsto koks nors sociumas, t.y. žmogus mąsto ne kaip asmenybė, o kaip tikros bendruomenės (žmonių grupės) dalis.

Kolektyvinės sąmonės auka tapęs žmogus nebesuvokia savęs kaip Petro, Kazio ar Jono. Jis suvokia save kaip Tapino gerbėją, liberalą, konservatorių ar pan.

Grupės, su kuria jis tapatinasi mintys ir idėjos, automatiškai tampa jo idėjomis, jis jų nefilltruoja, neanalizuoja, nevertina pagal savo individualią vertybių sistemą (nes tokios nėra).

Tokį žmogų galima įtikinti bet kuo – kad gėjai niekados nebūna kanibalais (nors heteroseksualūs asmenys gali būti), kad Tapinas yra neklystantis (nors visi kiti klysta), kad visi, kas rašo kitaip nei Delfi, dirba Putinui ir pan.

Kolektyvinė sąmonė neigia logiką ir kritišką mąstymą. Ji paremta tik autoritetu – jei autoritetas pasakė, tai reiškia tas yra tiesa. Ir jei autoritetas pasakys, kad pasaulis yra kvadrato formos, kolektyvinė sąmonė lengvai priims šį teiginį kaip faktą.

Atrodytų, kad tik visiškas marginalas galėtų siūlyti kolektyvinę sąmonę kaip alternatyvą savarankiškam, kritiniam mąstymui, bet išties visuomenė jau kuris laikas yra fokusuojama į tai.

Skundimai, sankcijos, atleidimas iš darbo, baudžiamoji byla – įprasti dalykai pasakius nepopuliarų dalyką. Pastaruoju metu apie tai girdime taip dažnai, kad nė nebesureikšminame: „O, Tapinas eilinį kartą kažką išspyrė iš darbo„, „O, parašė kvailą komentarą ir gavo teistumą“.

Visgi, šis iš tiesų marginalus reiškinys, kuris yra būdingas visoms diktatūroms, pradedant SSRS ir baigiant Hitlerine Vokietija ar Šiaurės Korėja (kurioje kolektyvinė sąmonė yra net ne siekiamybė, o privaloma norma), iki šiol buvo neįvardintas ir neatskleistas.

Persekiojimai už nuomonę vykdyti prisidengiant tariama kokių nors vertybių apsauga, pvz. jautriais gėjų nervais ar noru sukurti klestinčią Lietuvą.

Netgi tada, kai persekiojimai už nuomonę vykdyti visiškai iracionaliai (pvz. remiantis neegzistuojančios valstybės baime), eiliniam skaitytojui niekados nebuvo atvirai sakoma – tu privalai mąstyti kaip mąsto sociumas. Ši žinutė buvo perteikiama labai šifruotai, taip, kad suprasdavo tik protingesnieji (o tokių nėra labai daug).

Ir štai – 2017 m. balandžio 29 d. vienas įtakingiausių visuomenininkų (pagal Delfi reitingą) atvirai pasako, kad tie, kas nesilaiko kolektyvinės sąmonės, yra marginalai.

Toks teiginys bet kurį savarankiškai mąstantį žmogų turėtų šokiruoti, nes tai reiškia, kad marginalumas siejamas nebe su kraštutinumu, o su… savarankišku mąstymu, t.y. pats savarankiškas mąstymas pristatomas kaip marginalumas.

Deja, daugybė žmonių spaudė „patinka„. Daugybė net ir žinomų, aukštas pareigas užimančių žmonių spaudė „patinka“ po tekstu, kuris atvirai niekina savarankišką mąstymą ir siūlo kolektyvinę sąmonę kaip alternatyvą.

Kodėl?

Todėl, kad kolektyvinė sąmonė kaip norma yra labai senas reiškinys Lietuvoje. Pradedant Smetonos Lietuva ir baigiant SSRS niekados nebuvo galimybių mąstyti savarankiškai, nes savarankiškas (valdžiai nelojalus) mąstymas būdavo baudžiamas kalėjimu, lageriu ar sušaudymu.

Tiek mūsų tėvai, tiek seneliai, o galų gale ir senelių tėvai užaugo bijodami pasakyti netinkamą žodį. Bijodami, kad, jei pasakys tai, kas kam nors nepatiks, patirs griežčiausias sankcijas – nebūtinai jie patys, kartais ir jų vaikai, anūkai ar pan.

Visuomenė gyveno baimėje mąstyti.

Laikai pasikeitė. Uždaryti žmogų į kalėjimą ar sušaudyti lygtais nebegalima (netinka prie pasirinktos proeuropietiškos krypties), tačiau mentalitetas vis dar tas pats – yra vienas teisingas mąstymas – tas, kurį padiktuoja autoritetas.

Visuomenei, kurioje savarankiškas mąstymas nėra vertybė, padiktuoti, kad mąstyti savarankiškai yra marginalu – paprasta. Palyginimui, anglai nebijojo balsuoti už „marginalų“ propaguotą Brexit’ą, prancūzai nebijo balsuoti už marginale laikomą Marine La Pen.

Bet lietuviams marginalumas yra nusikaltimas, už kurį numatyta griežta bausmė. Ir užtat lengviausias būdas ką nors paniekinti, priversti to asmens neklausyti, neskaityti, nebalsuoti už jį ir išvis nekreipti į jį dėmesio yra… marginalizuoti. Pasakyti, kad tas ir tas yra marginalas.

Po to žmogus būna miręs sociumo akyse ir nebekelia jokios rizikos. Išties po to nebesvarbu, ką jis kalba – tiesą ar melą – nes niekas jo nebeklauso.

Ir štai, Ričardas Savukynas labai rimtai, viešai ir atvirai sako, kad visi tie, kurie mąsto savarankiškai, yra marginalai, negalima jų klausyti, kreipti į juos dėmesio. Tiesą kalba tik Autoritetas – Tapinas. Būtent jo ir reikia klausyti. Jis viską žino. Apie visus. Jis žino, ką reikia daryti ir jis tai padarys. Jei tau tai nepatinka, tu esi marginalas. Jei kas nors sako, kad neigiamai vertina Tapiną, – jis yra marginalas.

Jaučiate, kaip paprasta? Žmogaus marginalumas siejamas ne su jo pažiūromis, idėjomis, ne kažkokia kraštutine pozicija, bet su… Savarankišku mąstymu. Arba su jo požiūriu į vieną žmogų. Su nepagarba autoritetui.

Sveikoje visuomenėje po tokio pasisakymo pats Ričardas Savukynas turėtų būti laikomas idiotu bei marginalu, padlaižiu, savigarbos neturinčiu menkysta. Iš esmės net ne vyru.

Savo pasisakymu jis pažemino tiek save, tiek kiekvieną teisę į savarankišką mąstymą gerbiantį žmogų.

Bet, kaip jau minėjau, savarankiškas mąstymas nėra duotybė. Lietuvoje tokio mąstymo apraiškų nėra daug ir su tuo aktyviai kovojama – vien praeitą savaitę nepopuliarias skaidres parodžiusi mokytoja buvo paversta visuomenės paniekos objektu, o vaikų lavinimo klausimais pasisakiusi menininkė (dviejų vaikų motina) išvadinta „dūra“ (teisto intelektualo).

Kiekvienas lietuvis žino, kad mąstyti savarankiškai gali tik kažkoks autoritetas, kažkoks „žinomas žmogus„, valdžios atstovas, bet ne jis – baudžiauninkas, okupuotos teritorijos gyventojas, samdinys.

Lietuvio statusas nuo pat seniausių laikų iki dabar nesudarė prielaidos mąstyti. Priešingai – mąstymas būdavo persekiojamas. Kaip yra persekiojamas iki šių dienų. Tik tada būdavo lageriai ar sušaudymas, o dabar – marginalizavimas, atleidimas iš darbo, vieša pajuoka, retesniais atvejais – ir teistumas.

Esame valstybė, kurioje teisės aktais reglamentuota, galima sakyti. Nepaisant to, daug kalbame apie laisvę mąstyti. Apie fikciją, kurios nėra.

Ir štai, Ričardas Savukynas nutraukė tą apgavysčių šydą – atvirai pareiškė, kad savarankiškai mąstyti gali tik Tapinas, bet toli gražu ne šiaip koks būras. Ir, kad jei būras dėl ko nors Tapinui nepritaria, tai jis yra debilas ir nusipelnė tiesiog pajuokos bei pasmerkimo.

Ir išties jo poelgis tiesiog genialus. Nes marginalizuojant ne tam tikrų idėjų skleidėjus, o apskritai visus, kas nepritaria konkrečiam asmeniui, tas asmuo tampa… nekritikuotinu. Kaip Hitleris. Arba Kim Jong Unas.

Ir tada jau galima daryti ką nori, sakyti, ką nori. Marginalizuoti, ką nori.

Žmogaus padėtis tampa priklausoma nuo vieno esminio faktoriaus – ar jis naudingas autoritetui.

Kokias pasekmes sukelia visos visuomenės subordinavimas vienam asmeniui (ar asmenų grupei), istorija parodė daug kartų. Nelikus opozicijos, tam tikra visuomenės dalis (ne naudinga) būna išžudoma, suvaroma į koncentracijos stovyklas, getus ar išvežama į lagerius.

Lengviausias būdas atpažinti tuos, kurie pasižymi autoritariškumu, yra jų požiūris į opoziciją: Ar jie ją gerbia, ar bando sunaikinti.

Ričardas Savukynas nori Lietuvos, kurioje nėra opozicijos. Ir kurioje mistinis Tapinas kovoja su sistema, kartu būdamas jos dalimi. Protinga dalimi. Nes kiti kritikuojantys sistemą yra… Pakartosiu jo žodžius: „Suprantate, marginalas sau prisiskiria tam tikrą rolę – jaučiasi kovotoju prieš sistemą, už gėrį. Čia kiekvieno marginalinio politikieriaus požymis – už teisybę kovoti. Nesvarbu, kad esi toks durnas, kad net nesupranti ką išvis darai„.

Taigi, jei esi Tapinas ir tau nepatinka sistema – viskas gerai, tu (irgi pacituosiu) esi „akivaizdus kovotojas prieš stagnacinę, korupcinę sistemą„.

Bet jei darai tą patį, nebūdamas Tapinu, tai esi akivaizdus durnius, kuris pats nesupranta, ką daro.

Sveiko proto žmogui neturėtų kilti klausimo, kad toks svarbus dalykas kaip valstybės ateitis negali būti palikta vien Tapinui ir visa visuomenė negali nusišalinti nuo kovos su „stagnacine, korupcine“ sistema vien tam, kad nesudarytų konkurencijos Tapinui.

Man apskritai sunkiai suprantama, kaip gali gimti tokio pobūdžio, akivaizdžiai totalitarines tendencijas siūlantys rašinėliai. Ir dar labiau nesuprantama, kaip toks žmogus, atvirai propaguojantis kolektyvinę sąmonę, gali būti vertinamas teigiamai.

Esu įsitikinusi, kad čia yra tas lūžis, kai visuomenė arba sukils ir pasakys, kad turi teisę spręsti, galvoti ir netgi nesutikti su Tapinu, arba netrukus net ir dar esančios laisvės fikcijos bus išmestos į šiukšliadėžę kaip archaiško gyvenimo atributai.

Negali būti laisvos visuomenės be žmogaus laisvės mąstyti. Nei viena laisva visuomenė nepasižymi kolektyvine sąmone.

19 atsakymų į “Kodėl nemėgstantys Tapino yra marginalai arba kolektyvinės sąmonės koncepcija”

  1. „Kiekviena silke yra zuvis bet ne kiekviena zuvis yra silke“.
    Del visa ko dar karta perskaiciau Jusu minima straipsni, bet niekur neradau teksto „visi kas nesutinka su Tapinu yra marginalai“, bei teksto „yra tik dvi nuomones -Tapino ir neteisinga“. Tikriausiai ta galima kazkaip isskaityti taep eiluciu, bet as nepakankamai protinga tam, ir tekstus suprantu pazodziui…

    1. Rimtai neįskaitėte? Net neįsivaizduoju, kaip Jūs tada skaitėte: „Ir labai gerai, kad marginaliniai skystapročiai jo nekenčia – būtent pagal tai galima atpažinti, kas jie tokie. Tiesiog išsyk, pagal neapykantą Andriui Tapinui.“ Pažodžiui parašyta – kas nepritaria Tapinui, yra marginalai (marginaliniai skystapročiai).

        1. Neapykanta pelnoma ir kurstoma stumiamai Tapino nuomonei nepritariančių asmenų pažeminimais ir patyčiomis. Nepritarimas tebūtų nukreiptas tik į nuomonę.

  2. Citata: “ Nei viena laisva visuomenė nepasižymi kolektyvine sąmone“.
    Bendražmogiško sugyvenimo taisyklės ir yra kolektyvinė sąmonė.

  3. Citata: „Ričardas Savukynas turėtų būti laikomas idiotu“.
    Ir yra laikomas tokiu.

  4. Citata: „Kolektyvinė sąmonė neigia logiką ir kritišką mąstymą“.
    Visai ne – tai vergas pripažįsta tik tą, kuris galingesnis. Kolektyvinė sąmonė reiškia tai, kad visi pripažįsta taisykles, pagal kurias gyvena, pagal tai derina savo poelgius.

    1. Arba rašote tai ko neišmanote, arba esate pats Rokiškis Rabinovičius. Smetonos laikais buvo ir politiniai kaliniai, ir cenzūra, ir karo stovis. Ar norėtumėte atsidurti tokiose sąlygose? Neįsivaizduoju kaip galima teigti kad „A.Smetonos laikais buvo daugiau laisvo mąstymo“. Va dabar, tik va dabartinėje Lietuvoje yra kol kas laisvo mąstymo daugiau negu bet kada. Tiesa, jis yra itin ribotas, apstu persekiojimo už mintis ir žodžius pavyzdžių. Net palyginus su Latvija pas mus laisvos minties yra žymiai mažiau.

  5. Savukynas sparčiai primityvėja – šis Tapiną ir jo tapinjugendą liaupsinantis straipsnis kiek ansčiau jo rašytas lygiai tokias pačias nykias liaupses Užkalnio koldūnams. Bet tai parodo sąsają tarp Tapiną garbinančio tapinjugendo ir Užkalnio koldūnų valgytojų: pirmųjų supratimas apie žodžio laisvę ir demokratiją yra tapatus antrųjų supratimui apie gerą maistą.

  6. Normaliai bent kokie 95% žmonių yra tiesiog avių banda. Ir tai visai natūraliai. Tokie jau tie žmonės. Įdomu stebėti rinkimus. Normaliai reikia rinktis tai kas galvoja esminiais valstybės klausimais panašiai kaip galvoji pats. Bet žmonės renkasi ne pagal pažiūras bet pagal visiškai neaiškius patinka nepatinka. Pvz ko paklausiu iš pažįstamų visi nenori migrantų. Bet rinkimuose renkasi būtent tuos kurie atvirai sako kad migrantų reikia. O sekančią dieną po rikimų jau keikia kad ne tuos išsirinko. Žodžiu įdomūs tie žmonės. 🙂 Aišku manipuliuot tokia banda pakankamai lengva. Esmė žinot į ką reaguoja banda. Nereikėtų galvoti kad vakarų pasaulio gyventojai išmintingesni. Jie lygiai tokia pati banda. Brexit, Trumpas ar Le Pen tai tik desperacija. Jokio mąstymo tame nėra. Kitas momentas nemanau kad yra mąstytojas ar kokia kolektyvinė sąmonė žinanti kaip išsikapstyti iš šios pasaulio aklavietės. Gaila bet sprendimo tikrai nesimato. Gyvenam šią diena ir žiūrėsim kas bus rytoj. O po to improvizuosim. 🙂 Tuomet mąstymas ir šaltas protas tikrai bus reikalingi. Na nebent įvyktų stebuklas. Tuomet viskas būtų paprasčiau. 🙂

  7. As long as jis nebandys naglai užkišti tamstai gerklės (kaip suprantu iš jūsų ankstesnių pasisakymų – lyg ir bando, bet pakolkas košernais metodais) – tegu rašinėja ką nori ir kaip nori, nes su tokiomis savo rašliavomis stojasi greta jūsų (tuoj paaiškinsiu). Kai jis man puolė įrodinėti, kad Užkalnio koldūnai yra praktiškai orgazmas per skrandį, buvo mintyse pažymėtas kaip tiesiog neobjektyvus tipažas, nes nu blt… čia kaip McDonalds kotletą stumk už marmurinės jautienos steiką. Dėl marginalų ir Tapino – nebūtina nemėgt vieno ir BŪTINAI būt kitu, ką bandot įteigti jūs, tokiu būdu ir papuldama į Rokiškio klasifikacinius spąstus. Realiai man px ką peza Rokiškis su savo ditirambais Tapinui ar Užkalniui – jie elementoriškai užsiima circle jerkinimu. Jiems nuo to fainai? Good for them. Man į tai žiūrėti? Pats rinksiuos. Bet aš esu suaugęs žmogus, ir užmatęs perversijas trijų vyrų ratelyje nepuolu alpt ir rėkt kaip davatka po sekmadienio mišių. Beje, kai dėl manęs – pastaroji irgi ramiai sau gali žaist – kad ir su savim, kad ir per mišias man realiai irgi dzin. Jū get mai point, daunt jū?

    1. Aš manau, kad Jūsų požiūris per daug orientuotas į individualizmą (kuris yra fikcijas iš esmės) ir dar Jūs per mažai įsigilimęs į tam tikrus reiškinius, dėl ko juos laikote atsitiktinumu.

  8. Savukynas gi yra propagandistas ir labai angažuotas rašeiva. Ir taip, Tapino nemėgstu. Ir nesijaučiu marginalu. Ir galiu išvardinti kodėl. Beje jei žmogus artikuliuotai ir padoriai išvardijantis kodėl kažko nemėgsta yra būtent mąstantis. Kas užkliūva Tapino asmenyje: naivus žmogus linkęs mąstyti tik per ekonominę prizmę; laidos „Pinigų karta“ – puiki iliustracija. Ir tai nereiškia kad suprasdavau pavadinimą tiesiogiai, aš ne Landsbergis kuris pabijojo šio pavadinimo konotacijos ir į Tapino laidą neatėjo (paties Tapino žodžiai!). Bijau pagalvoti, kas būtų jei prezidentu būtų materialistas valstybės piliečių pasitikėjimą valstybe matantis tik per ekonominę-finansinę prizmę. Beje dėl to bijau jei sekančiu prezidentu taps Nausėda (o panašu, kad bus). Dar A. Tapinas nepatinka šališkumu ir jaunatvišku fanatiškumu. Kita savybė, neįtikėtina, bet taip visgi yra: jis yra rusiškas. Aš nesakau, kad prorusiškai nusiteikęs, ar dirba rusams. Tiesog visas tas laidos pavadinimas „Laikykites ten“ yra Rusijos premjero Medvedev posakio (kuris plačiai Rusijoje tapo memu) „no vy deržites“ kopija. Tai yra jis yra paveiktas rusiško informacinio lauko. Rašau kaip koks konservatnikas, bet nei konservatorių (išties tėvynsąjungiečių, jokio konservatyvumo pas juo senai nėra) ir Rusijos aš nemėgstu.

    1. Leiskite nesutikti nuo „Bijau pagalvoti…“ Kiekvienos valstybės vadovo ( taip pat ir išrinktų parlamentarų) pareiga ir vienintelis tikslas turi būti gyventojų ekonominė gerovė ir saugumas
      ( pirmiausiai), po to kitkas. Gyventojai ir pasitiki valdžia tik dėl paaiškinamų ir suprantamų ekonominių- finansinių sprendimų, netgi nesąmoningai. Tie, kas rėkia kaip myli Lietuvą dažniausiai darbais pasigirti negali…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *