Alkis

Beveik visi ko nors alkstame – meilės, lengvo gyvenimo, pripažinimo. Pripažinimo turbūt dažniausiai, bet maistas visados arčiau.

Kai žmogus nori ėsti, dažniausiai trokšta ne maisto. Žinau, nes daug metų įvairius kitus savo norus bei poreikius slopinau kimšdama picas, čipsus, kugelius ir cepelinus. Maistas suteikia pilnatvės iliuziją. Išties net ir mokslo tyrimai patvirtina, kad valgymas veikia tam tikras smegenų sritis, suteikiančias malonumo pojūtį. Dėl to, trūkstant kitų malonumų, maistas yra greičiausia ir – atvirai – pigiausia išeitis trumpam suteikti sau džiaugsmo.

Trumpam, nes ilgoje perspektyvoje – prasta išvaizda ir lėtinės ligos. Na, dar ir vyras/žmona gali pabėgti. Jau nešnekant apie tam tikrą socialinę izoliaciją, kai sunku nueiti šimtą metrų, o penktas aukštas be lifto skamba kaip pasiūlymas kopti į kalnus; dar, aišku, prakaitas – esi nuolat sušutęs kaip kiaulė.

Taigi, kai norite ėsti, pagalvokite, ko iš tikrųjų alkstate, ir bent jau pabandykite tai gauti. Jei tas noras toks sudėtingas, kad nežinote, nuo ko pradėti, pradėkite nuo rūpesčio savimi – knygos, filmo, popietės kvepiančioje vonioje ar ilgo pasivaikščiojimo gryname ore. Kojines numegzkite. Net galite išvirti uogienės, tik nesuėskite jos iškart.

Tikslai šiek tiek priartėja, kai imi daryti sau gera, o ne bloga, nes ėdimas ilgoje perspektyvoje yra ne kas kita kaip savidestrukcija. Kenkdamas sau prie tikslų nepriartėsi. Būdamas storu ir ligotu netapsi laimingesniu, nesusirasi daugiau draugų, gali būti, kad net negausi geresnio darbo, nes išvaizda yra vizitinė kortelė, kuria pirmiausia save pristatome – ar tai būtų darbo pokalbis, ar pasimatymas, ar susitikimas su naujais pažįstamais. Jei tavo išvaizda atgrasi, tai kaip tu gali tikėtis, kad tavęs norės?

Norą ėsti gali sąlygoti ir kiti faktoriai, pvz. stresas ar netinkami mitybos įpročiai (troškulio malšinimas maistu, menkaverčių produktų vartojimas ir t.t.), tačiau kone visados ėdimui ir tukimui yra gana paprastos priežastys, kurias įmanoma pašalinti, tik problema nėra vien fizinė, kaip kartais bando pateikti mitybos specialistai; esą „Jūs tunkate, nes suvartojate per daug kalorijų“ – šitai ir telyčiai aišku. Klausimas, kokios priežastys lemia tokį kalorijų suvartojimą ir aš manau, kad tik radus atsakymą į šį klausimą įmanoma sveikai ir labai savęs nekankinant gyventi, susidraugauti su maistu, o ne vergauti jam, nes tiek griežtos dietos ir beprotiškas savęs ribojimas, tiek gyvenimas neužčiaupiant burnos yra vergavimas maistui – dvi skirtingos tos pačios lazdos pusės.

Sveika mityba prasideda toli gražu ne lėkštėje. Sveika mityba prasideda… galvoje.

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę.

4 atsakymai į “Alkis”

    1. Sakyčiau, tik (atskiros) idealybės gali būti 100 proc. „teisingos“.
      „Skrandinis alkis“ garantuotai neapima visų likusių alkių turinių. Pvz. „pažinimo alkis“ gal galėtų net slopinti „skrandinį alkį“.
      Vėlgi, refleksijos apie „alkį sau“ neapima „bendruomeninio alkio“…
      Ir t.t.

      Sakyčiau, kiekvienam mūsų yra lemta blaškytis kažkurioje vietoje tarp tokių dviejų polių – tarp alkanos skruzdelytės ir alkano Pasaulio Piliečio…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *