Brexit: Įvykis, sukrėtęs Lietuvą

Sužavėta Nigel Farage kalbos Europos parlamente, parašiau postą Facebook’e, kuris susilaukė itin audringos reakcijos ir įžeidinėjimų. Dėl pasisakymų šia tema blokavau rekordiškai daug savo sekėjų – net 3.

Iš esmės matyti, kad abejingų Anglijos apsisprendimui neliko, tik vieni šį sprendimą sveikina, o kiti smerkia arba… bijo. Ir bijoti yra ko. Imperija byra.

Taip, šiandien jau oficialiai galima sakyti prasidėjus naują – iširimo etapą. Jei nuo pat įsisteigimo 1957 m., ši Sąjunga tik plėtėsi – tiek dydžiu, tiek įgaliojimais, tai 2020 m. sausio 30 d. įvyko pirmasis skilimas. Viena pagrindinių bloko valstybių pasitraukė.

Lietuvai, kuri beveik neturi tikro, o ne nominalaus valstybingumo patirties, tai yra šokiruojanti žinia, nes dauguma neįsivaizduoja, kad Lietuva galėtų egzistuoti kaip suvereni valstybė. Šimtametes valstybingumo tradicijas turinčiai Anglijai  toks klausimas nekyla.

Beveik neabejoju, kad Anglija patirs tam tikrų sunkumų, kurie neišvengiami bet kokios politinės pertvarkos metu, tačiau taip pat pat tikiu, kad ištvers ir vėl taps  viena pasaulio galybių.

Nigel Farage išsakė stebėtinai daug dalykų, apie kuriuos pati ne kartą svarsčiau, ypač tai, kad Europos Sąjunga perėmė daugybę suverenių valstybių įgaliojimų tiesiog patvirtindama Lisabonos sutartį – be  referendumo, be tautų mandato.  Suverenitetas buvo pavogtas, tačiau politikai tai ignoravo – dalis dėl neišmanymo, kiti – dėl suinteresuotumo.

Bent kiek domėjęsi Romos istorija, turėtų žinoti, kaip romėnai pavergdavo „barbarus“ – jie papirkdavo jų vadus ir šie net neskatindavo kovoti su priespauda, priešingai, girdavo ir teisindavo okupantus. Argi ne tas vyksta ir ES, kur daugybė nerinktų ir veik neribotus įgaliojimus turinčių politikų gauna absurdiškai išpūstas algas, butus ir nemokamas keliones? Kaip jie galėtų kritikuoti ES, jei ši suteikia tokias pajamas ir galimybes, apie kokias negalėtų net svajoti būdami nacionalinių valstybių lyderiais?

Lietuva, kitaip negu Anglija, istoriškai beveik nebuvo nepriklausoma. Trumpas 1990 – 2004 m. laikotarpis daugumai asocijuojasi su sunkumais, būdingais politinei pertvarkai, – skurdu, nusikalstamumu, nepatikima teisine sistema. Ištvėrę Rusijos okupaciją, tada Nepriklausomos Lietuvos pragarą, o galų gale euro įvedimą, žmonės nori ramybės ir vieno kito Europos Sąjungos euro. Baimė, kad laukia dar vienas perversmas, iš esmės natūrali. Bijau ir aš.

Tačiau, kai galvoju, kas man visgi svarbiau – laisvė, teisė kalbėti, tautybė ir tautos suverenitetas, ar stabilumas ir vienas kitas ES euras, aš visgi neišvengiamai turiu pripažinti, kad tie pirmieji dalykai yra fundamentalūs mano kaip asmens ir asmenybės klestėjimui.

Europos Sąjunga negrįžtamai atitolo nuo įkūrimo idėjos. Turėjusi padėti išspręsti pokario problemas ir pakelti Europos ekonomiką, ji tapo sąjunga, atimančia tautų tapatybę ir teisę spręsti, mainais į tam tikras ekonomines injekcijas, už kurias galų gale tenka sumokėti savo piliečiais, žemėmis ir balsais.

Antrindama Nigel, pabrėžiu, kad myliu Europą, bet… nekenčiu Europos Sąjungos.

Be proto džiaugiuosi už anglus ir linkiu jiems išlikti tvirtais sunkiame valstybingumo atkūrimo kelyje.

Kas sekantis?

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę. 

3 atsakymai į “Brexit: Įvykis, sukrėtęs Lietuvą”

  1. Nesu rusofilas, bet čia įvėlete nesąmonę “ Ištvėrę Rusijos okupaciją“. Tarybų Sąjungė nėra Rusija. Rusija išvis nėra niekada okupavusi Lietuvos valstybės paskutinius ~360 metų.
    Antra, aš džiaugiuos kad Didžioji Britanija išstojo iš ES, džiaugiuos kad byra ES, nes šio darinio nekenčiu. Niekas taip nėra nuniokojęs Lietuvos kaip ES parama. Ji, ta parama, tiesiog ištvirkino žmones, ir niokoja Lietuvos gamtą. Ko verta vien tas ~100 gelžbetoninių vamzdžių primėtymas Lietuvos miškuose – tipo kad būtų barsukams kur gyventi… Ir tai buvo apmokėta už ES lėšas. Kiek tų beprasmių projektų įvykdyta negalvojant kas prižiūrės. ES išmokė gyventi ne pagal išgalės. Todėl nekenčių šitos ES.

      1. Labai gerai kad Rusija pasiskelbė TSRS teisių peremėja. Nes tokiu atveju TSRS (ir JAV) pasirašyti nusiginklavimo įsipareigojimai buvo ir toliau vykdomi. Nejau norėjote kad pasaulyje būtų daugiau atominių ginklų? Tačiau teisių perėmimas nėra to paties juridinio asmens tapatumo įrodymas. Jei laiduočiau už kitą asmenį, to asmens skola taptų mano skola, nors aš kitas asmuo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *