Paskutiniu metu didžiai susidomėjusi stebėjau Graikijos batalijas – bankrutuos, nebankrutuos, remti ar neremti, spirti lauk iš ES ar pasiūlyti išeiti gražiuoju… O gal kaip nors tik laikinai išvaryti. Arba leisti laikinai pasilikti.
Po to prisidėjo batalijos Didžiojoje Britanijoje, kuri, regis, jau bando nerti lauk iš ES katilo.
O viską vainikavo taiklus vokiečių pastebėjimas apie Baltijos valstybes: „Šaukiatės pagalbos dėl Rusijos, bet mums nenorite padėti„.
Taigi, paoponuodama p. liberalui Antanui Guogai, savo facebook profilyje skleidžiančiam demagogijas apie tai, kad Lietuva negali padėti Graikijai, nes… pati „biedna”, taip pat kitiems politikams, kurie joja šiuo raišu arkliuku, ir ypač tai piktai rypaujančiai miniai, kuri atseit moka mokesčius ne tam, kad remti Graikiją, aš klausiu: Ką reiškia būti europiečiu?
Ar tai reiškia gauti konservų ir apsimesti, kad esam biedni, durni ir niekam dėl nieko padėti negalime, ar priešingai – atsakomybę ir solidarumą?
O jei tai reiškia atsakomybę ir solidarumą, tai kokios gali būti diskusijos apie tai, ar padėti Graikijai, ar priimti pabėgelius?
Valstybių sąjunga savo esme nesiskiria nuo žmonių sąjungos. Jei sąjungoje yra palaikymas ir solidarumas, tokia sąjunga – ar tai būtų santuoka, ar draugystė – gyvuos ilgai. Jei to nėra, ji žlugs.
Didžiosios Europos valstybės, investuodamos milijardus į Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gerovę, neklausė, kam joms to reikia. Jos rėmė tuos, kam reikėjo pagalbos.
Ir jei mes save laikome europiečiais, o ne primityvia Afrikos tautele, kuri gaudo iš lėktuvų mėtomus konservus, tai mums negali kilti klausimų, kaip elgtis su reikalingais pagalbos. Be abejo, mes neparemsime Graikijos taip, kaip tai padarys Vokietija, ir nepriimsime tiek pabėgėlių, kiek jie priima. Bet esmė – solidarumas.
Gavę savo „konservus”, mes turime moralinę pareigą ne vėl tiesti rankas į dangų ir šauktis, kad „duokite dar! mes vis dar biedni!”, o pasidalinti jais su tais, kas alksta greta mūsų.
Mane iki ašarų prajuokino minėto liberalo demagogija apie tai, kad esą (ne pažodžiui) „Lietuva bent jau vykdo savo įsipareigojimus„. Tikrai? Ir kokie gi jie – gaudyti konservus? O kai reiks jų pagaminti ir pasidalinti, ar tada Lietuva vykdys savo įsipareigojimus?
Aš manau, kad daugelis naiviai nesuvokia, kad skirtumas tarp Lietuvos ir Graikijos yra tik toks, kad Graikija jau turi duoti atgal, o Lietuva kol kas iš esmės tik ima. Veidmainiška kalbėti apie „įsipareigojimų vykdymą”, kai jų dar nereikia vykdyti, o tauta džiaugiasi ES lėšomis sutvarkytais keliais, ES lėšomis prikeltais verslais ir ES lėšomis išlaikomais politikais Briuselyje (dabar, kai jie mus užknisa, nebesiunčiam jų į mažą miestelį Peru – siunčiam į Briuselį).
Bambantiems, kad mums iki Graikijos dar toli, aš priminsiu, kad mums toli beveik iki visų valstybių Europoje, bet be ES paramos būtų dar toliau. Kaip atrodė arogantiškoji Lietuva, kol mūsų nešelpė dosni Europos Sąjungos ranka? Kiek turėjome idealiai sutvarkytų kelių, stambių ūkių, inovatyvių verslų?
Daugelis iš mūsų kasdien susiduria su ES investicijomis į mūsų gyvenimus – važiuojame lygiais keliais, perkame ekologiškus kiaušinius, dirbame arba turime pažįstamų, dirbančių iš ES struktūrinių lėšų remiamuose sektoriuose. Ir tai mūsų niekaip neįpareigoja? Galime pasiųsti į Peru apgailėtiną šimtinę pabėgėlių ir staugti visa gerkle, kad „ne, ne, Graikijos tai mes jau neremsime. Kodėl?”. O tai kodėl Jus rėmė vokiečiai, prancūzai, anglai? Ar dėl to, kad norėjo, ar kad jie, ES senbuviai, suprato nerašytą solidarumo taisyklę „iš rankos – į ranką„.
Deja, naujosios narės, kurios iš esmės neprisidėjo prie Sąjungos kūrimo, o atėjo tikslu gauti konservų, demonstruoja tą savo požiūrį kaip arogantiški darželinukai – geriau duok man, ne Graikijai.
Kągi, tada nereikia stebėtis, kad Didžioji Britanija nori bėgti. Panorės galimai ir Vokietija. Ir kitos šalys, kurios gamina ir dosniai mėto konservus aikštingoms naujokėms. Ir, matyt, jau pradeda suprasti, kad tos naujokės ir susirinko tik dėl tų konservų.
Iš kitos pusės gal tai ir gerai – jei žlugs ES, tai nereikės mums niekuo su niekuo dalintis. Galėsime važinėtis kiaurais keliukais, dirbti menkai apmokamus darbus ir visam pasauliui skalambyti, kad „ne, ne, mums, čiabuviams, pabėgėlių nereikia„.
Ir ne – tai jokiu būdu nėra pyktis, o tik pastebėjimas, kad mes, Europos Sąjungos naujokai, ne tik nutapsėjom per kilimą su batais, bet tų batų net nepasivalėme.
Ir žinote, ką? Tai dar kartą parodo, kad jokios Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos niekados nebuvo. Nes jei būtų buvusi, tai mes žinotume, kad sąjungos esmė – solidarumas.
Vokiečių taiklus pastebėjimas? Nė velnio jis netaiklus. Patys vokiečiai dėję ant bendrų ES interesų pumpuojasi rusiškas dujas Baltijos dugnu, o lietuviams padėti „Boxer” šarvuočiais mandagiai atsisakė. Kiti ES senbuviai varliamušiai prancūzai tik ir ieško kaip Putinai iškišti „Mistralius” pernelyg neužrūstinant amerikiečių.
Taigi, apie kokį „solidarumą” čia mes?
Jūsų pozicija iš dalies teisinga, kita vertus, kas tiek, kiek vokiečiai investuoja į kitas ES valstybes? Sutinku, kad Vokietijos ir Prancūzijos pozicija dėl Rusijos yra daugiau, nei kritikuotina, bet kalbant apie ES – jų indėlis didžiulis. Ir galbūt iš dalies kitų valstybių „noras gauti konservų” mažina jų solidarumą su ES. Juk jos yra tie nariai, kurie duoda ir duoda, ir duoda… Ir niekas jų neklausia, ar jos to nori.
Daugelis šalių, ES narių, atsisakė padėti Grakijai, nes sudirbo kitas faktorius. Principai. Prisiminkime, kaip Graikai kalbėjo, kai dar buvo iki skolos grąžinimo likę keli mėnesiai? Graikai kategoriškai atsisakė taupimo reformų, Referendumo metu, 60% graiku pasakė – NE taupymui. Gerbiamas vadovas, per kalbą prie Graikijos parlamento (pats mačiau jo grėsmingą kalbą) pasakė: Mieli draugai, kovokime už savo nepriklausomybę, kovokime už savo šeimų gerovę – kovokime prieš Briuselio terorą!
Tūkstančiai graikų, su plakatais „No EU” skandavo, kaip jie pritaria savo naujai išrinktam vadovui.
O kokie graikų veiksmai paskutinį mėnesį? Kada graikai stovi ant bedugnės krašto, kada jų likimas priklauso nuo EU rankos? Per vieną naktį graikai pakeitė savo požiūrį 180 laipsnių, sutinka su visomis taupymo reformomis, net dar keliais mlrd dadėjo.
Kaip galime vertinti, tokį elgesį? Blefas? Graikija galvojo, kad žaisdama Europos sąjungos kieme – Graikija yra protingiausia ir gudriausia narė, kad ji yra žaidimo centre. Taip nėra. Niekam neįdomu. Pasiskolinai – grąžink. Geriausiai tai supranta Didžioji Britanija „Mes nenorim gelbėti Graikijos”. Kas nori gelbėti draugą, kuris tau pučia miglą į akis? Kuris tave norėjo apgauti pietų metu? Graikai juk svarstė galimybę visiškai negrąžinti skolos. O dabar: Na gerai pamirškim, kad mes jus norėjom apgauti, pamirškim, kad mumis (graikais) negalima pasitikėti – duokit dar pinigų!
Graikai pasikeitė plakatus ir jau 60% pasisako už Europos (kaip pasakytų Lidžita) konservus. Apgailėtina…
O kita kalba yra Lietuva. Ponas Guoga kalba, ką lietuviai nori girdėti. Mes nabagėliai, mes neturim ką valgyti, jokių pabėgelių – mum mum mum, konservus ir pinigus – prašom MUM.
O įdomu, kam dygsta tie visi nauji namai? Kodėl brangsta naujų butų nuoma? Kodėl brangsta paslaugos? Kodėl automobilių kainos auga? Gal dėl ekonomikos dėsnio: Yra paklausa – bus atitinkama pasiūla?
Pensininkai neturi ką valgyti – neturi, nes atiduoda po 12000 eurų telefoniniam sukčiam. Pensininkai neturi ką valgyti – neturi, nes pamiršo, kur darželyje užkasė 30000 eurų. Jauna, didelė šeima neturi namo, gyvena vieno kambario, bendrabučio tipo bute – gaila jaunos šeimos, kad valdžia-idiotai nepasirūpina šia šeima… Nesvarbu, kad šeimos galva, naujo namo mėnesinę įmoką išleidžia kitai investicijai – alučiui, vyneliui ir cigariukam.
Ne valdžia kalta, mielieji. Valdžią tik lengviausia paversti atpirkimo ožiu. Paskaitykit, kokios straipsnius rašo švedai ir suomiai apie Lietuvos ekonomiką.
Ačiū už dėmesį.
Labai įdomi ir argumentuota pozicija 🙂 Sutinku gal ne su viskuo 100 proc., bet Jūsų pastebėjime – daug tiesos 🙂 O dėl graikų… Žinoma, jie elgės netinkamai. Bet gal dar vienas iš tvirtos sąjungos požymių yra… gebėjimas atleisti klaidas? Nes, pripažinkim, visos narės turi to savanaudiškumo ir noro iškelti savo interesus virš sąjungos. Galbūt parašysiu dar ir apie tai 🙂
Viskas gerai, džiaugiuosi, kad žmonės galvoja, kaip padėti kitam žmogui. Bet realybe kitokia… Kartais, šeimoje atsiradus alkoholikui, nevisada jam padės artimųjų nauji kišenpinigiai – reikės imtis griežtesnių priemonių…
Buvo juk pasiūlymas, graikus 5 metam braukti iš EU. Aš už. Tą draugystę reikia užsitarnauti… Ir 5 metų būtų pats tas 🙂
Totalus nusišnekejimas.pagyvenk is LT pensijos ir zinosi kas tai yra ori senatve.apie prisivogusius nomenklaturininkus nereikia svaigti. ziurekim kas yra reliai vidutinis pensininkas ar darbuotojas nedideliame uabe. tai vergai ir ubagai, lyginant su ES senbuviais ir pasiturintys, lyginant su uzbekais, ar somaliečiais.
Prašom atidarykit UAB ir rodykite pavyzdį, padarykite valytojai alga 1400€. Vadybininkui 2000€. Ir geros Jums kloties. Pasakysite „dideli mokesčiai!”. Apsidairykite, kokie mokesčiai kitose EU šalyse. Kur pelno mokestis 48%. Kiek nori – tiek turi. nori daugiau? Parodyk.
Atvirai sakant, nelabai suprantu, ką Jūsų kalbos turi bendro su mano straipsniu. O mokesčius aš ir taip moku, bet dėkui, kad rūpinatės.
Tiesiog susiformavo diskusija 🙂
Tai, matyt, aš viena nesuprantu, apie ką ji?
Apie meilę ir draugystę žemėje 🙂
Na, tai smagu.