Kodėl jie nori atimti Užgavėnes?

Visuomenėje nuvilnijus neregėto kvailumo skandalui, kurio metu aš ir absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų apšaukti antisemitais, nes švenčia Užgavėnes, kyla klausimas – kam to reikėjo?

Ir pirmasis ateinantis į galvą atsakymas yra Ramūnas Karbauskis.

Nuo lovio nuvyta svita su visu klounų (vadinamų visuomenininkais arba žiniasklaidos atstovais) personalu lyg kokios pasiutlige apsirgusios beždžionės mėto į šį asmenį ir jo vadovaujamą partiją visokius šūdus ir tokiu būdu bando įrodyti „kvailam” rinkėjui, kad turėjo balsuoti už juos.

Juk kai pats neturi kuo pasigirti, vienintelė strategija lieka šmeižti kitą, kad tas atrodytų dar blogesnis.

Šią taktiką TS-LKD išnaudoja berods nuo partijos įkūrimo. Seniau nuolat dergėsi iš LSDP ir jiems beveik pavyko – tos partijos reitingai ir autoritetas nusmuko rekordiškai. Ir jie manė, kad to užteks. Kad tai jiems leis „paimti valdžią”, kurią neva teisėtai užkariavo dar 1991 m., tačiau… O siaube!

„Kvailas” rinkėjas pasirinko dar kitą partiją, vis tiek ne juos!

Tai sukėlė neregėto masto pasipiktinimą tiek partiečių, tiek jiems lojalių visuomenininkų ir žiniasklaidos atstovų gretose. Visokie savukynai ir tapinai, kurie neva nešališki, nors jų veidaknygė tiesiog prikimšta nuotraukų su šios partijos elitu, ėmė lyg pasiutę šunys pulti bet kokią nors kiek su Ramūnu Karbauskiu susijusią idėją.

Iš pradžių jie viešai niekino vieną gražiausių gyvenviečių Lietuvoje, po to keikė tautinį kostiumą, o galų gale išvadino savo tautiečius antisemitais. Nenustebsiu, jei greitai ims reikalauti drausti lietuvių kalbą, nes gi Ramūnas Karbauskis ja šneka.

Antisemitai.

Koks nors „duokit man grašių” savukynas arba „mano draugai verslininkai” tapinas nesunkiai pagrįstų, kad XXI a. naudoti lietuvių kalbą, kuria kalba tik keli milijonai žmonių, o ir sintaksė pasenusi, yra žalinga Lietuvos ekonomikai ir kad kur kas geriau naudoti sąjungos, t.y. anglų kalbą, nes tada visi mus supras, visi iš mūsų pirks ir visi mus mylės. Būsim kaip doleris. Arba euras. O gal net ir abu kartu.

Visgi, noras apmėtyti fekalijomis jų favoritus nurungusią partiją nėra vienintelė priežastis.

Kitoji – ir kur kas blogesnė – yra tai, kad apskritai visuomenė jau kuris laikas vedama iš proto. Tikslingai ir sąmoningai.

Nes su bepročiais išties lengviau nei su protingais žmonėmis – bepročiai lengvai valdomi, jais paprasta manipuliuoti. Tas labai aiškiai matyti net ir tų pačių „visuomenininkų” profiliuose. Tarkim, p. A. Tapinas ne tik nesmerkė mirtiną avariją sukėlusio J. Radzevičiaus, bet net noriai pasiūlė jam darbą.  Tačiau, praėjus vos porai metų, jis jau viešai išvadino išgama jam nepažįstamą žmogų, padariusį tokį pat nusikaltimą. Jo sekėjai, pamiršę ar net nepastebėję p. Tapino nenuoseklumo, linkėjo, kad tas žmogus būtų teisiamas kaip už tyčinę žmogžudystę, vadino žudiku ir pan.

Žmogus, kuris visados paspardys gulintį. Bet niekados nedrįs kelti rankos prieš tą, kuris gali duoti atgal.

Apgailėtiniausia tai, kad jei panašią avariją padarytų kitas p. Tapinui artimas asmuo, jis vėl galėtų „perjungti kitą kanalą”, o jo sekėjai noriai postringautų, kad žmogaus be teismo nuteisti negalima ir kad visiems pasitaiko suklysti.

Ta prasme, įtakingi „visuomenininkai” telkia „zombiukų” armiją, kuri už kritišką mintį baudžiama banu arba – griežtesniais atvejais – pranešimais policijai, darbovietei, viešomis patyčiomis.

Ta „zombiukų armija” yra tiek atpratusi nuo kritinio mąstymo, kad jų herojui pakėlus ranką daro tą patį. Jei jų herojus gatvėje spardys benamį, jie taip pat mielai prisijungs prie jo. Jei jis priglaus valkataujantį šunį, jie džiūgaus dėl jo gerumo ir galbūt patys paseks tokiu pavyzdžiu.

Dalis tų žmonių dar ryte perrenginėjo savo vaikus žydukais, o vakare jau piktinosi, kad tai – antisemitizmas.

Ir būtent tokia – nuo kritinio mąstymo atpratinta, klusti, herojais sekanti beprotė minia – yra pats pagrindinis tikslas, dar svarbesnis nei sunaikinti Karbauskį.

Nes kai jau žmonės bus galutinai atpratę vadovautis savo galva, tinkamą herojų pakišti nebus sunku.

Būtent todėl visuomenė vis dažniau ir dažniau vedama iš proto nesuderinamomis priešybėmis, tarkim, vyras gali būti ir vyru, ir moterimi, bet žydo negalima vadinti žydu. Berniukas gali nutarti būti mergaite, bet elgtis su mergaite kaip su mergaite yra diskriminacija.

Lygiai tas pats ir su Užgavėnėmis – joks sveiko proto vaikas po šventės nesugalvojo iš tikrųjų užmušti žydo, o joks sveiko proto suaugęs nepagalvojo, kad žydai yra blogesni už kitus žmones, bet… Visiškai dirbtinai sukuriamas skandalas ir žmonės nebegali daryti to, ką iki tol daug metų darė. Tai, kas atrodė normalu ir priimtina, staiga tampa nebepateisinama ir smerktina.

Lygiai kaip praeitis sovietmečiu.

Žmogus lyg beždžionė dresuojamas tuoj pat atsisakyti savo įsitikinimų ir perimti naujus – tų, kur „geriau žino„, o, jei reikia, tai tikėti vienu metu keliais nesuderinamais dalykais kaip kad pvz. Tapinas tiki žodžio laisve ir sankcijomis už ją.

Esant tokiai painiavai, žmogus tiesiog priverstas nustoti vadovautis savo patirtimi, protu, empirika. Realybė tampa atsieta nuo logikos, o vienintelis būdas ją suvokti – klausyti ir aklai pritarti tam, kas sakoma.

Štai kodėl jie nori atimti Užgavėnes. Kad mes eilinį kartą lyg kokios beždžionės atsisakytume tikėti savo protu. Bet vietoj to tikėtume jais.

24 atsakymai į “Kodėl jie nori atimti Užgavėnes?”

  1. Sovietmečiu nebuvo taip blogai. Nors buvau dar vaikas, bet tėvai jautėsi laisvesni nei, kad dabar jaučiuosi aš. Bent jau daugumos neužliuliuodavo tas smegenų plovimas ir tiek darbe tiek tarp kaimynų galėjai būti savimi, pastumti ant valdžios ir nesąmoningų sprendimų, nes tam rate niekas tuo bullshitu netikėjo ir nors turėdavo politkorektišką kaukę, bet viduj buvo savimi. Kas vyksta dabar panašiau į Hitlerinę Vokietiją, kai brainwashas išties pavyksta ir atsiranda lyderis, kuris žino kaip reikia daryt geriau ir minios juo nuoširdžiai tiki! Ir tai daug blogiau nei sovietmetis.
    Šiai dienai nebesijaučiu laisvas, nes negaliu atvirai reikšti savo nuomonės (pvz. tam tikros grupės žmonių vadinti tam tikru pavadinimu, kuris buvo OK 100 metų, negaliu išreikšti savo nuomonės viešai apie vaikų auklėjimą, bei ką manau apie anūkus partijose), nes bijau pakenkti savo gerovei ir šeimos ateičiai. Todėl ir vėl darbe šypsosiuosi kai prie kavos bus aptariamas eilinis Tapino postas ar TV epizodas, kai bus juokiamasi iš to, kad kažkieno anglų kalba nėra perfect, ir keikiami tie kas išdrįso padidint akcizą alkoholiui. Nelaikinsiu Lidžitos postų feisbuke, nes bijau, kad jei kada sumanysiu tapti prezidentu tai bus užskaityta kaip prisirašymas į vatnikų gretas 🙂

    1. Aš vertinu Jūsų atvirumą. Kad ir anonimišką. Jaučiuosi lygiai taip pat, todėl nebebijau kalbėti, nes valstybėje, kurioje nėra žodžio laisvės, kurioje negerbiamas žmogus, šiaip ar taip man nėra vietos ir jokie pinigai to nepakeistų. Nelaikinkite, bet skaitykite. Ir stenkitės ištraukti iš to melagysčių liūno bent arčiausiai esančius. Nes pinigai nešildo, kai nėra meilės.

  2. Buvau uzsiprenumeraves Lidzita, nes atrode, kad cia yra kita nuomone. Bet dabar pavargau. Tapinas bent idomiai savo varo. O Lidzita tapo tik nesveikos pagiezos kamuoliuku. Be jokio turinio. Gero savaitgalio, kaip sake Sirdziu prezidentas. Malonu buvo paskaityt (labai labai senai)

    1. Labai taikliai pastebėta su tuo kamuoliuku.
      Bandau dabar prisiminti, ar ką nors teigiamo yra Lidžita aprašiusi paskutiniu metu apie ką nors Lietuvoje?

      1. Na gi žinoma. Valstybė pamažu tampa kalėjimu, o Jūs manote, kad geriau rašyti „pozityviai”. Tai ir rašykite „pozityviai”. O man svarbu, kur man ir mano vaikams gyvent reiks.

    2. Čia ir yra kitokia nuomonė. Žinot, kodėl ji jums nepatinka? Nes agituoja už kritinį mąstymą, kuris pats savaime yra problema, nes jums tai per sunku: mes linkę viską absoliutinti. Ir tai kas suponuoja bet kurio postulato reliatyvumą, kelia kognityvinį disonansą (kaži kaip čia taip ta Žemė ne visai apvali, a? O ji ne tai kad truputį, o SMARKIAI neapvali). Man jos nuomonė ne visada prie širdies, bet visad nešą vieną mintį – GALVOK PATS! Tu pats renkiesi būti už TS, LS, LVŽS, LSDP, o gal net SSRS ar NSDP. Visi pasirinkimai yra tinkami TAU, kol būsi pasirengęs atsakyti už tokį pasirinkimą: ypač kai jau galutinai nusikliedėjęs ir įsivaręs į kampą apsižiosi šautuvo vamzdį. Va čia yra vakarų civilizacijos pamatas: leisti tau rinktis iki nukritimo. Užbėgant už akių – kur ribos, aš nepasakysiu. Galit pabandyt išsiaiškint – staltiese kelelis. Blogis tas, kad absoliuti dauguma nepasivargina ieškoti pasirinkimų – geriausiu atveju pasižvalgo alternatyvos, palygina su pirmu variantu ir tada renkasi… Išsitėkšt ant aKsfalEto ar ant trinkelių… 🙂 O eterio dievai ir demonai iš principo tik drumsčia vandenį ištransliuodami dichotominį mes-NEmes, tarsi absoliuti dauguma būtų PAKANKAMAI protinga suprasti kad tie skirtingi „mes” smarkiai nevienodo svorio, ir nei transliavimo garsas nei turinys visiškai nekoreliuoja su atitinkamo „mes” esme ir prasme. Nu žodžiu, tiek trumpų pasvaičiojimų. P.S. Rusija sux. USA – geriau nei Rusija – ir sux tik biški. LT yra tikrai neblogai, bet iki nesux’inimo tolokai, jie reikalingos esminių pažiūrų deklaracijos.

      1. Na, smagu matyti, kad Jums pavyko taip gerai suprasti, ką aš bandau pasakyti. Niekad nemaniau, kad esu absoliučiai teisi visais klausimais, o tie, kurie save tokiais laiko, man kelia įtarimą bei baimę. Šiuo atveju visokie savukynai, tapinai ir kiti „grandai” pateikia „galutinius atsakymus”. Tuo man jie ir atstumiantys.

        1. Dėl Jūsų neteisumo kada nors dar padiskutuosim: aš tiesiog palauksiu kol užlipsit ant kokio grėblio, tai progai keletą argumentų atsidėjau. 😉

          1. Mano gyvenime kur kas daugiau grėblių nei Jums atrodo, bet Jūs laukite. Jei tikrai manote, kad aš apie juos visus pranešu viešai.

  3. Kazkoks nepilnavertiskumo kompleksas, Lidzita, pries Tapina. Pirma, kad jis smerkia girtuokliavima – nematau nieko blogo. Kad jis nenuoseklus – ka gi, ne visi yra tobuli. Nesutikau dar nei vieno, kuris butu nuosekliai nesubjektyvus.
    Del uzgaveniu ir zyduku, del vaiku musimo – tai bjaurios senuju laiku atgyvenos. Tai ne kazkokios „sventos” tradicijos. Lygiai kaip sakyti, kad autorines teises galim nepaisyti, nes tai kazkoks naujadaras, neparemtas paprociais ir tradicijomis.
    O kad kazkoks anonimas jautesi laisviau sovietmeciu – na zinot, cia tai jau juokinga. Nuvaziuokit nors trumpam i Rusija, pajusit ta laisve.

    1. Aš ir Lietuvoje laisvės nejaučiu, tai ko man važiuoti į Rusiją to paties? Beje, pats važiavote? Ir kaip – iškart kirtęs sieną pasijutote nelaisvu? „Nesutikau dar nei vieno, kuris butu nuosekliai nesubjektyvus” – vat apie tai ir kalbu, ką tai reiškia ir kodėl tai problema. Jūs galite nesutikti. Kas yra „bjaurios atgyvenos” turi spręsti patys žmonės, o ne tapinai ir savukynai. Visados tradicijos, papročiai ir teisės normos keisdavosi pagal žmonių mentalitetą, o dabar stato vežimą prieš arklį ir sako, kad žmogus turi keistis pagal kažkieno (tapino, savukyno, dėdės beno?) normas. Vėlgi – man tai atrodo problema. Jei Jums ne, tai su tuo ir sveikinu.

    2. Lietuvoj žodžio laisvę jaučia tie, kurių nuomonė sutampa su tais kurie formuoja tą nuomonę. Pvz.: televizijos laidas ir kanalus gali matyti tik tas kurios įtinka valdžios formuojamai pasaulėžiūrai ir nuomonei. Visa laimė jei ji sutampa su Jūsiške tai galite jaustis laisvu nes jums viskas OK, kadangi nėra prieštaravimų. Neduok dieve, jei nuomonė neatitinka to kas ją formuoja. Taip netenki televizijos laidų, blogų ir t.t. Net ir to paties Tapino Laisvės TV atsirado iš to, kad jis negalėjo reikšti savo nuomonės savo laidoje per TV. Nes TV reguliuojama oficialios valdžios. Ir kiek buvo bandymo uždusint Laisvės TV? Dabar tas pats Tapinas nugalėjęs drakoną ir turėdamas ruporą pats formuoja nuomonę feisbukinių kartai ir trypia, skundžia ir menkina kitus, kurie nesutinka su jo formuojama nuomone. Jei Jūs sutinkate su jo nuomone tai vėl galite jaustis laisvas, nes jei palaikinsit jo postą feisbuke tai kiti tik patapšnos per petį ir užtagins „šitas – savas”.
      Apie Rusijos laisvę patylėsiu, tai nėra šalis į kurią reikėtų lygiuotis, kaip ir niekas nesako, kad sovietmetis buvo gerai. Bet tai kur eina Lietuva nėra gerai. Aš norėčiau turėti galimybę išreikšti nuomonę, kad ir internete neslėpdamas savo tapatybės ir nebijoti būti už tai nubaustas. To nėra. Aš norėčiau turėti galimybę žiūrėti RTR ar kokį ten kanalą ir nežiūrėti jo, bet nežiūrėti ne todėl, kad kažkoks komitetas nusprendė, o todėl, kad pasirinkau nežiūrėt. Kaip ir Tapino TV – puiku kad ji yra, bet dar geriau, kad galiu jos nežiūrėt nes pats taip pasirinkau. Tai yra laisvė.

      1. Labai taiklus įrašas. Ir labai tinkamas šio blogo uždarymo proga 🙂 Man liepta palikti popo.lt. Greitu laiku susitiksime kitoje vietoje 🙂 Va ir „laisvė” 😉

    3. Rusijoje dabar lygiai tas pats kapitalizmas kaip ir čia. Ten nėra absoliučiai nieko kas buvo iki tol. Esmė sistemose. Ir negyvenus kitokioje sistemoje jos neįmanoma suvokti. Ko gero jei anokia sistema būtų atsiradusi kokioje pedantiškoje Vokietijoje manau ji būtų buvusi iš viso tobula. Rusai į ją įnešė „savitumo” ir tikrai ne į gerą pusę. Iš kitos pusės anokia sistema žmonių gobšumo visuomenėje tiesiog negali egzistuoti fiziškai. Kas ir įvyko. Visi lyg ir nori socialinio teisingumo, bet, atsiradus mažiausiai galimybei, kemšasi savo kišenes. Pavieniai tikri žmonės egzistuoja, bet masė plėšrūs padarai. Ir tos problemos sprendimo žmonių jėgomis tiesiog nėra. Žmonija niekaip negali išlipti iš vergovinės visuomenės. Kaičiasi tik vergovės forma bet ne esmė. O kas liečia vatnikus ir ne vatnykus tai man pvz visi kurie garbina kokią nors kitą pusę nei Lietuvą yra paprasčiausi šlykštūs kolaborantai. Papūtus kitokiam vėjui jie labai mikliai kaičia kailiuką. Pvz koks nors Paleckis man lygus Pavilioniui. Vienas lenda į vieną užpakalį, kitas į kitą. Ant Lietuvos jiems abiems nusispjaut. Tiesiog kas moka tam ir dirbama. Visa didžioji žiniasklaida turi kažkokius savininkus. Jie turi pažiūras ir siekia naudos. O nauda jiems duota reikimo rakurso palaikymas tiek valstybės ideologijos kryptimi, tiek dar aukštesnių struktūrų. Jei žurnalistas „nepagaus kampo” jis tiesiog neteks darbo. O valgyti tai visi nori. Ir ties ta vieta baigiasi visa žodžio laisvė. Nereikia jokios cenzūros. Puikiai veikia skrandžio savicenzūra. Nevalgant iš to duonos kažkur nereikšmingai, atsargiai galima reikštis. Bet tai visumai, bandai realiai neturi įtakos. Tai gali suveikti tik kažkokiais ekstremalių pokyčių laikai. Taip kad yra kaip yra ir ramiai stebim šį kvailiojimo spektaklį iš šono. 🙂

    4. Jums užsibarstymui apie tradicijas ir papročius: toks nuostabus paprotys nuotaką prie altoriaus atlydėt tėvui žinot iš kur? Kad kai jaunikis jau yra apsimokėjęs už žmoną, būtų garantuotas, kad ją tikrai gaus. Ir, blt, kažkodėl bent kažkuriai daliai merginų svajonėse užsriegta, kad tetukas jas atvestų kaip telyčią pas bulioką. 🙂 Kažkodėl Holivudo seksizmu nieks nekaltina už tai. Va tau ir antisemitinės Užgavėnės.

  4. Skaitau ir bandau susivokti, ką čia autorė nori pasakyti. Straipsnyje ji rypauja kaip čia dabar Lietuvoje vėl kaip per sovietmetį, dabar žodžio laisvės neturime, o komentaruose arba kitame straipsnyje su nostalgija vis prisimena tą sovietmetį ir vis kartoja, nu nebuvo taip viskas blogai tuo sovietmečiu.
    Tai dabar jau nebesuprantu. Jei jau taip viskas nebuvo blogai per sovietmetį, tai Lidžita turėtumėte džiaugtis, kad daug kas dar liko kaip per sovietmetį ir dabar? 🙂 Bet jums vis tiek blogai?
    Ar gal čia tas jūsų… Tapiniškas nenuoseklumas? Jei per sovietmetį, tai čia viskas gerai ir ne taip jau ir blogai, jei dabar tas pats, tai jau nebegerai ir viskas blogai kaip per sovietmetį? 😀

    1. Jūs tikrai didelių problemų su teksto suvokimu turite. Visų pirma, man žmogus ir valstybė nėra tas pats kaip nėra tas pats arklys ir kluonas. Neprtariu sovietinei santvarkai, bet žmonės tikrai nebuvo tik blogi. Jūs gal ir nesuvoksite skirtumo, nes matyt esate iš tų zombiukų, kur žmogaus „gerumas”, „blogumas” priklauso nuo to, kur ir kada jis gyveno. Visi rusai – blogi, visi amerikiečiai – didvyriai ir pan. O teigiu būtent tai, kad sovietmečiu nebuvo gerai, bet ir dabar nėra, nes niekas iš esmės nepasikeitė. Sugebėjimas įžvelgti nostalgiją sovietmečiui vien dėl fakto konstatavimo, kad ne visi sovietmečiu gyvenę žmonės verti pasmerkimo, yra labai primityvaus, nubukinto proto požymis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *