Po beprotiško sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės „skrydžio” į kriminalinio kontingento gretas, protą pametė net pats visatos valdovas.
Kadangi gerbiamas Rokiškis smegenis perkaista itin retai, nutariau paanalizuoti, kas taip veda visuomenę iš proto, kad kyšio davimas yra palaikomas kone plojimais, o nemaža dalis komentatorių neįžvelgia jokios blogybės, nes esą ministrė padariusi ir (ar) pasakiusi tai, ką šiaip jau visi kasdieniam gyvenime daro.
Ar tikrai visi? Ne.
Tarkim, aš niekados nesu nešusi kyšio, nors simbolinių dovanėlių (sausainiai, kava ir pan.) esu įteikusi. Kuo tai skiriasi? Būdu ir tikslais. Mano dovanėlės būdavo įteikiamos tik po paslaugos suteikimo, jų vertė – minimali, o tikslas – atsidėkoti už nuoširdų rūpestį mano sveikata.
Be abejo, dabar jau linkstama link to, kad net tokios dovanėlės esą laikytinos kyšiu. Norėčiau pajuokauti, kad kyšiu galima laikyti ir pradinukų gėles mokytojams, tačiau, pasirodo, tokių versijų iš tikrųjų būta.
Aršūs dovanėlių priešininkai savo išvadą, kad net kokia nupiepus rožė arba sausainiai „Gaidelis” yra kyšininkavimas grindžia tuo, kad esą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.470 str. 5 d. nustatyta, jog:
„Draudžiama priimti dovanas politikams, valstybės ir savivaldybių pareigūnams ir kitokiems valstybės tarnautojams ir jų artimiesiems giminaičiams, kai tai susiję su politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis”.
Iš tikrųjų tiek medikai, tiek mokytojai dirba pagal darbo sutartis, t.y. jie nėra valstybės tarnautojai, bet… Biurokratija protu nepasižymi.
Kai reikia nubausti ką nors, kas nėra valstybės tarnautojas, o atsakomybė taikoma tik valstybės tarnautojui, pasiekiama išvados, jog tas asmuo yra „prilygintas valstybės tarnautojui”.
Šitas „prilyginimas”, kuris iš esmės reiškia, kad asmuo dirba kaip privatus subjektas, o atsako kaip tarnautojas, amžina mįslė, nes aš niekaip nesugalvoju, kaip pvz. advokatą, kuris gauna pajamas iš klientų ir dirba dėl klientų interesų (netgi prieš valstybės interesus) galima laikyti „valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu”. Bet galima. Tai turbūt taip pat galima ir medikus, mokytojus, gal net valytojus.
Iš tikrųjų tas „prilyginimas” yra labai patogus, nes asmenis, kurie nėra valstybės tarnautojai ir neturi valstybės tarnautojų garantijų, galima bausti taip pat kaip valstybės tarnautojus. Dirbi kaip arklys, o atsakai kaip jautis. Doktrinos esmė.
Žodžiu, apsimetant, kad medikai yra valstybės tarnautojai, nupiepusi rožė laikytina kyšiu.
Visgi, nevertinant šios oficialios beprotybės, aš laikausi kiek kitokios pozicijos ir kyšiu laikau ne kokį simbolinį padėkos gestą, o veiksmus ar daiktus, kuriais siekiama gauti tam tikros naudos, pirmenybės ir pan.
O Lietuvoje tai populiaru ne tik gydantis, bet apskritai – juk dauguma prašo pažįstamų „užtarti” kokiam valdiškame koridoriuje ar darbinantis. Ieškoti pažinčių, kurios suteiktų kažkokį prioritetą, yra įprasta, tad ar keista, kad analogiškų prioritetų norima ir gydantis?
Ir dėl to aš neabejoju, kad kyšiai (tikri kyšiai) duodami ne dėl to, kad medikas šnairavo, atsisakė gydyti ar grasino mirtimi, o todėl, kad… Taip žmogus jaučiasi pirmesnis prieš kitus pacientus. Kyšis jam leidžia tikėtis daugiau dėmesio, daugiau laiko, daugiau tyrimų, gal net ilgesnės hospitalizacijos arba ilgesnio nedarbingumo termino.
Taigi, kyšio davimą skatina ne kažkoks netinkamas medikų elgesys ir net ne apgailėtinos jų algos, o elementarus savanaudiškas noras turėti prioritetą. Ir dėl to jokių plojimų dėl kyšio davimo negali būti.
Kai kas sako, kad lengva taip kalbėti, kol nesusirgai kokia sunkia liga arba nepatyrei rimtos traumos, bet… Aš niekaip neįsivaizduoju, kad koks nors gydytojas tyčia „nugydytų” arba atsisakytų gydyti. Ir net ne dėl to, kad visi medikai – jautrios sielos. Tiesiog koks protingas žmogus rizikuos savo reputacija, darbo vieta ir šimtatūkstantiniais ieškiniais dėl… negauto kyšio?
Negi tikrai yra tikinčių, kad visi medikai – psichopatai, kurie nužudo „neatsiskaičiusius” pacientus?
Na, ir net jei bus teigiančių, kad taip – visi medikai – tokie, yra vienas didelis argumentas, kurio tiesiog negalima nuginčyti – šiuo metu nebelikę „prirašymų” pagal gyvenamąją vietą. Susidūrus su netinkamo požiūrio ar kvalifikacijos gydytojais, galima pasirinkti kitą gydymo įstaigą. Galų gale, galima lankytis privačioje gydymo įstaigoje, kur mokama legaliai ir atitinkamai skiriamas didelis dėmesys pacientui.
Taigi, kas Jus laiko pas tą pasiutusį psichopatą, kuris pasirengęs Jus nugalabyti, jei neduosite kyšio?
Mano pažįstama gulėjo ligoninėje, turėjo operuotis. Atsigulus jai davė privalomus dėvėti naktinius, kurie buvo suplyšę in all the wrong places (kitoms pacientėms tokių problemų nebuvo). Davė kyšį – stebuklingai gavo naujus naktinius, o gydytojas iki šiol mieste sveikinasi. Taip, iki tokio lygio. Ir ne, savo pižamos nebuvo galima dėvėti.
Be to, medicinoje pasitaiko situacijų, kur galima dėl atsargos skirti papildomą brangų tyrimą arba iš taupumo neskirti, nes nu 90 proc., kad nieko neras, paskui dar gydytojui reiks aiškintis, kad pinigus švaisto. Bet kai kalbama apie gyvybę, tai paprastai žmonės nenori net 10 proc. rizikuoti.
Pati irgi nesu davusi kyšio ir esu labai prieš, tačiau pati sistema dabar kuria korupciją. Ten, kur trūksta prieinamumo visada korupcija atsiranda.
Girdėdavau, kad vaikų gydytojoms po apsilankymo duoda pinigų, bet aš neduodavau, nors gydytoja buvo puiki. Vieną dieną ateinu, klausiu kur gydytoja? Ir spėkit kur jinai dingo? Ar ji būtų išvažiavus į Londoną jeigu aš būčiau po apsilankymo kiekvieną kartą atsiskaitęs?
Vienu metu Latvijos prezidentu buvo išrinktas daktaras (chirurgas ar pan.). Detalių gerai nepamenu,bet buvo kilusi erzelųnė dėl nedeklaruotų(?) iš pacientų gautų įmokų. Latvijoje, pasirodo, tai oficialu.Manau ir pas mus galima įvesti panašią tvarką: pacientas susimoka kasoje kiek laiko reikalinga, o valstybė atskaito mokesčius. Viskas oficialu.
Nereikėtų daktarui eiti į kompromisą su sąžine, o ir pacientui patogiau. Juk visi žinome, kad medikų atlyginimai nepakankami, o valstybė lėšų tam neturi.