Luzitaniniai arionai yra dideli (iki 15 cm ilgio), rudi šliužai, Lietuvoje pirmą kartą pastebėti maždaug 2008 m. Manoma, kad įvežti su vaisiais ar daržovėmis iš pietinės Europos, greičiausiai Ispanijos.
Dėl jų vislumo, natūralių priešų neturėjimo bei puikaus prisitaikymo šiuo metu fiksuojami daugelyje Lietuvos vietų. Kai kur – itin gausios populiacijos.
Neskaitant bauginančios išvaizdos, yra dvi didelės problemos – šie parazitai nugraužia praktiškai viską, kas pasitaiko jų kelyje ir tokiu būdu daro žmonėms žalą bei naikina vietines kultūras, turėdami galimybę, peržiemoti lenda į namus, rūsius, kur taip pat ėda viską, ką tik sugeba rasti.
Žinau atvejį, kai jie įsikūrė tiesiog… kambariuose. Sako, kad gyventoja nubudusi net rado šliaužiojantį ant rankos. Tuo tarpu ant stalo ar grindų jau tapę įprastu dalyku.
Mokslininkai visoje Europoje, o taip pat ir Lietuvoje, ragina su jais kovoti, šiuo metu tai daryti įpareigoja ir Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame sklypų savininkams, nenaikinantiems invazinių rūšių, numatyta bauda iki vieno šimto eurų.
Taigi, pamačius tokį „gražuolį” negalima jo tiesiog ignoruoti, nes vienas toks moliuskas viena dėtimi atsiveda iki keturių šimtų palikuonių! Kitaip sakant, jei vieną vasarą pamatei vieną, tai kitą jau gali būti tūkstančiai.
Naikinti būtina, bet… kaip?
Yra brangūs ir pigūs, bjaurūs ir mažiau bjaurūs būdai.
Pigu, bet ne itin malonu – karpyti juos pusiau arba šaldyti šaldiklyje į ledą.
Paprasta, bet brangu ir ne itin efektyvu – dėti moliukcidus (nuodus). Problema ta, kad sušlapę moliukcidai tampa neefektyvūs, negyvus šliužus reikia surinkti, kad jais neapsinuodytų kiti gyvūnai.
Mano atrastas greitas, paprastas, pigus ir net minimaliai bjaurus būdas – apibarstyti druska. Tiesiog. Pamatai šliužą, pabarstai gausiau druska kaip kokį mėsos muštinį ir jis cypdamas nudvesia. Cypimas – nemaloniausia dalis.
Pastaruoju metu planuoju visados turėti šiek tiek druskos rankinėje, kad galėčiau juos naikinti ne tik savo kieme, bet ir aplink. Kaip jau minėjau, dėl itin gausių populiacijų naikinimas tik savo kieme negali būti efektyvus – atšliauš iš kitur.
Kas nėra jautrūs „gyvūnų teisėms”, gali net surengti visai smagią „medžioklę” – po lietaus pasiimti vaikų, daug druskos ir apeiti apylinkes, „pasūdant” nekviestus svečius.
Iš principo nenaikinsiu. Kol kas nesu matęs, bet žinau kad tokie yra. Ir nenaikinsiu nes kaltė dėl šių šliužų paplitimo tenka Europos Sąjungai, jos politikai: laisvam prekių judėjimui. Nebėra fito ir biokontrolės, tad invazinės rūšys ir plinta. Va tegul tie lietuvių politikai ištempę referendumą per dvi dienas, nupirkę aktyvumą už alų ir skalbimo miletlius ir naikina, asmeniškai, pradedant Auštrevičium. Rimtai. Na dar importuotojams kaltė, kad jie nežiūri ką veža, nors pagal įstaymus, neabejoju, kokioje tai normoje yra įrašyta, kad turi užtikrinti „kad invazinės rūšys neplistų”.
Tačiau šie šliužai dar niekis. Kartais paskaitinėju angliškus portalus, o ten plinta oak processing moath – ąžuolus graužiančio kandies vikšrai, su toksiniai plaukeliais, kuriuos vikšrai sklaiedžia vos pajutę pavojų… Ir anglai atvirai kaltina Europos Sąjungą, nes įvežė kartu su mediena. Tad ir mes turime visišką pagrindą keikti Europos Sąjungą ir jos naivią laisvos prekybos politiką. Pamatėte luzitaninį šliužą – keikite Europos Sąjungą, gavote baudą už juos – keikite Europos Sąjungą, nes tai tiesa.
Tai Jūs keikite, o aš kovosiu 🙂 Su viskuo sutinku, bet, kartoju, tie parazitai net į namus lenda. Praeit pro juos daug kur neįmanoma. Sugraužia viską – derlius, grybus… Pernai daug grybų buvo po pusę nuėsti. Nesvarbu, kas kaltas, kai tai tau kelia nepatogumus. Stengiesi mažint nepatogumų tiesiog.
Naikinti reikia, bet tai kova su vėjo malūnais. Naudoti tam reikalui chemikalus ar druską nėra gerai. Tai ėjimas prieš Gamtą! Žmogui tinkamiausias naikinimo būdas – juos traiškyti. Norint rimtai su šiuo blogiu kovoti, reikia ieškoti natūralių priešų.
O kuo druska blogai? Taigi natūrali medžiaga, ištirps ir tiek. Traiškyti, tai čia ir bjauru, ir reikalų kiek…