Negalima toleruoti netolerancijos?

Tema apie Dovydo Pancerovo skundą LIDL susilaukė labai dviprasmiškų vertinimų, nes dalis skaitytojų sutiko, kad tai – apgailėtina, kita manė, kad taip Dovydas Pancerovas realizavo savo teisę į žodžio laisvę. O dar kiti manė, kad apgailėtinas Julius Panka, dėl ko jį skųsti galima. Žodžiu, nuomonių buvo įvairių. Ir štai netikėtai vienas skaitytojas padėjo man suprasti, iš kur kyla ši įvairovė.

„Tolerancija negali toleruoti vieno dalyko – netolerancijos”, – pareiškė tas skaitytojas.

00750-tolerance

Ar tikrai?

Aš nesutikčiau. Ir štai kodėl. Daugelis už toleranciją pasisakančių žmonių iš tiesų mano, kad netolerancija kaip tokia yra pavojinga, nors iš tikrųjų ne. Netolerancija yra natūrali žmogaus reakcija į tai, kas jam atrodo negražu, nepriimtina, nederama ir pan. Tai – natūralus jausmas, kuris nekelia pavojaus, jei nėra realizuojamas kokiu nors pavojingu būdu.

Ar pavojinga nešioti marškinėlius su užrašu „Aš – „homofobas””? Turbūt ne. Ar pavojinga sakyti, kad man nepatinka gėjai? Turbūt ne. Ar pavojinga mušti gėjų? Be abejo. Suprantate, apie ką aš?

Pavojinga yra ne netolerancija, o jos raiškos formos ir žmogui sankcijos turi būti taikomos tada, kai jo netolerancija pasireiškia tokiu būdu, kuris yra pavojingas. Vien tai, kad žmogus kažko nemėgsta, bijo, blogai vertina, negali būti laikoma pavojingumu. Net jei jis apie tai kalba.

Kalbėti, reikšti nuomonę taip pat yra natūralus socialinis įgūdis, kuris neturi būti ribojamas, kai nekelia pavojaus. Juk kažkaip paradoksalu, jei gėjai gali ginti savo teises ir sakyti, kad jie verti tokių pat teisių kaip heteroseksualai, o heteroseksualai negali išsakyti savo pozicijos?

Siekis reikalauti besąlygiškos „tolerancijos” realiai turi būti vertinamas kaip cenzūra ir opozicijos draudimas. O kaip gyvena visuomenės, kuriose vyrauja cenzūra ir opozicijos draudimas?

Mano požiūris į homoseksualus yra toks, kad aš manau, jog jie turi teisę sudaryti santuokas. Tiesiog dėl to, kad tai yra institutas, kuris sukuria įvairias turtines ir neturtines teises bei pareigas. Man atrodo neteisinga, jei žmonės, kurie faktiškai yra santuokoje (veda bendrą ūkį), negali to įteisinti. Bet aš suprantu, kad yra daug žmonių, kurie su manim nesutiktų ir, kol jie neragina manęs užmušti už šią mintį, aš nemanau, kad jie kelia man pavojų ir juos reikia kaip nors bausti ar riboti.

Su visa pagarba homoseksualų bendruomenei, noriu paklausti – kas gali šimtu procentų užtikrinti, jog homoseksualumas nėra sutrikimas? Juk dar ne taip seniai tai buvo laikoma liga, už tokius santykius bausdavo.

Šeima yra pamatinė visuomenės ląstelė, taigi, natūralu, kad požiūris į šeimą, šeimos samprata yra vienas tų klausimų, kuris beveik nepalieka abejingų. Ir taip, grupė žmonių mano, kad homoseksuali sąjunga nelaikytina normalia šeima. Išsakydama tokį požiūrį ta grupė gina tam tikrą vertybę. Arba tiksliau tai, ką laiko vertybe – skirtingos lyties asmenų sąjungas.

Ta grupė gali būti teisi arba klysti, bet ar ji turi būti cenzūruojama ir baudžiama, jei nedaro nieko, kas yra iš tikro pavojinga? Neragina smurtauti, nesmurtauja, nesielgia neteisėtai?

Riba tarp to, kas pavojinga ir kas ne, ne visados yra aiški ir tai kelia tam tikrų problemų. Visgi vien požiūrį laikyti pavojingu tikrai nėra adekvatu. Kaip ir neadekvatu reikalauti, kad visi pritartų homoseksualų santuokoms ar tiesiog bendrai „išsioperuotų” kritišką mąstymą.

Kritika yra pažangos variklis. Būtent kritiškai mąstantys žmonės duoda visuomenei naujų idėjų ir realizuoja naujus projektus.

Jei bus draudžiama mąstyti kitaip, pažanga sustos. Visuomenė ims stabarėti.

O dabar tas lemiamas klausimas ir atsakymas – kodėl, pasisakydama už žodžio laisvę, aš taip kritiškai reagavau į Dovydo Pancerovo poelgį? Nes tuo siekta konkretaus ir labai blogo tikslo – nubausti kitamintį. Be kita ko, pasinaudojant savo padėtimi. Ir gerai, kad Panka dirba LIDL, kuriai visokie pancerovai buvę nebuvę. O jei jis dirbtų kokioje mažoje įmonėlėje, kuriai būtų labai svarbi jos reputacija visuomenės akyse? Juk tikėtina, kad jam būtų pasiūlyta išeiti iš darbo? Taip, tikėtina. Iš tikrųjų būtent to ir siekta.

Ir šitas aspektas net nėra pats blogiausias – dar blogiau, kad būtų sukurtas toks precedentas, kad kitaminčius galima skųsti darbdaviams ir taip daryti spaudimą. Tau nepatinka išgeriantis kaimynas? O galbūt susipykai su draugu? Paliko mergina? Oponentas sutriuškino diskusijoje? Žinai ydų? Pranešk darbdaviui!

Būtent tai aš ir kritikavau. Ne tai, kad Pancerovas nepritaria Pankos pažiūroms, o tai, kad jis nutarė, kad geriausias būdas oponentą „įtikinti” – pagadinti jam kraujo, kandant į tokią vietą, kur kąsti tiesiog nepadoru.

 

22 atsakymai į “Negalima toleruoti netolerancijos?”

  1. Net jei aš netoleruoju žmonių kurie bereikšmiškai skleidžia neapykantą, aš stipriai palaikau šio žmogaus teisę išsakyti savo mintis. Žmonės turi turėti teisę sakyti ir išreikt savo nuomonę kaip nori. Freedom of speech is important. Netoleruoti =/= Cenzūruoti.
    Bet žodžio laisvė neapsaugo nuo to kaip į tave reguos kiti dėl to ką pasakei. Neapsaugo nuo to, kad tu būsi išvadintas idiotu.

  2. Na, dar kartą apie tą patį, jau paskutinį. Lietuvių kalbos žodynas: „tolerancija – kito žmogaus nuomonės ar įsitikinimų gerbimas, pakanta”. Dar galima būtų pridėti ir pakantumą žmogaus elgesiui, rasei, tautybei, išvaizdai. Terminų apibrėžimai yra svarbūs, nes skirtingai juos suprantant apskritai gali nepavykti susikalbėti. Taigi tolerantiškas žmogus gerbia kito žmogaus įsitikinimus, nuomonę, saviraišką. „Gerbia” nereiškia „pritaria”, tai reiškia „pripažįsta teisę taip mąstyti ar elgtis”. Jūs apie tai ir rašote. Teisingai? Tai ar privalo tolerantiškas žmogus pripažinti kito žmogaus teisę nepripažinti jo paties teisės į savo įsitikinimus, elgesį ar tapatybę? Tai yra, ar gali tolerancija toleruoti netoleranciją? Kalbu ne apie kitokią nuomonę apie žmogų, kalbu apie teisės kitiems žmonėms būti savimi nepripažinimą. Ir mano atsakymas yra „ne”. Tolerancija negali toleruoti netolerancijos, nes taip elgdamasi ji pati yra sunaikinama. Pavyzdžiui, ar galima toleruoti (pakančiai vertinti, gerbti) požiūrį, kad „boba kvailesnė už vyrą, o jos vieta prie puodų”? Jeigu tai toleruojame, tai tolerancijos visuomenėje mažėja, nes kenčia moterys. Jeigu gerbiame kai kurių atvykėlių iš islamo šalių požiūrį, kad Kalėdų šventimas juos įžeidžia, ir dėl to uždraudžiamos Kalėdų eglutės, tai naikiname religinę ir kultūrinę toleranciją. Jeigu toleruojame viešai reiškiamą nuomonę, kad homoseksualai yra iškrypėliai, tai kaip jiems čia, tarp mūsų, gyventi? Žodžiai, požiūriai, idėjos turi galią. Aš sutinku su jumis, kad „Kritika yra pažangos variklis. Jei bus draudžiama mąstyti kitaip, pažanga sustos. Visuomenė ims stabarėti.“ Nereikia drausti (nebent tik pačius kraštutinius pasireiškimus). Bet jeigu žmogus tolerantiškas, tai netolerancija yra priešingybė tam, kuo jis tiki, tai yra blogybė. Tada yra du keliai: arba abejingai stebėti, kaip netolerancija plinta ir laimi, arba stoti prieš ją su savo argumentais, idėjomis ir poelgiais. Nelikti abejingiems – tai ir reiškia „netoleruoti netolerancijos”.

    1. Ir tada tolerancija patampa dar viena autoritarine ideologija. Kurios sekėjai nori sukalti visiems ką reikia galvoti.

      1. Kažkada XX a. pirmojoje pusėje buvo pasakyta, kad nereikia toleruoti žydų, o geri žmonės tiesiog nutylėjo. Ir jūs tylėkite susidūręs su blogiu, nes juk priešintis blogiui taip autoritariška, reikia gerbti visas nuomones.

        1. Neįsižeiskite, ponas, bet Jūs čia kažkokias dramas stiklinėje keliate. Kokie Jūsų argumentai, kad tai, kas nepavojinga, yra „blogis”? Ir kodėl tai „blogis”? Ar viskas, ko aš/Jūs/kažkas kitas nemėgsta yra „blogis”? Man tai juokingas tas noras, kad visi turi mėgti homoseksualus. Tai eikim toliau – sakykim, kad visi turi mėgti pvz. storulius, alkoholikus, strazdanotus ir t.t. ir pan. Sakykime, kad negalima reikšti neigiamos nuomonės apie bet kokius žmonių požymius (gyvenseną, išvaizdą ir pan.). Skamba absurdiškai? Tai kodėl neskamba absurdiškai tie ditirambai, kad „negalima toleruoti netolerancijos”? Kasdieniniame gyvenime tos netolerancijos vežimu vežk – vieni nemėgsta bomžų, antri – storų moterų, treti – neskustų pažastų ir t.t. ir pan. Tai kai tik kas nors ką nors dėl ko nors sukritikuos, apkaltinkime netolerantiškumu ir dar paskirkime baudą, nes juk reikia „kovoti su blogiu”. Sakyčiau, kad Jūsų problema yra ta, kad realaus blogio neskiriate nuo elementaraus neigiamo požiūrio.

          1. Kaip aklas su kurčiu. Taip nieko nesigaus. Manau, suprantu, kur Jūs nesuprantate manęs, nors ir labai stengiausi išdėstyti preciziškai tiksliai. Taip jau yra, kad sunku tiksliai perprasti kito žmogaus požiūrį; mes viską filtruojame pro savo supratimo / pažiūrų / patirties / stereotipų prizmę ir nesąmoningai „girdime“ ne oponento mintis, o tai, ką, pagal mūsų įsivaizdavimą, jis turėtų norėti pasakyti. Galbūt padėtų ilgesnė, gilesnė diskusija, bet tiesą sakant – o kam to reikia? Jūs darote gerą darbą – rašote įdomų, polemizuoti verčiantį blogą, tai linkiu sėkmės.

        2. Kas yra blogis – subjektyvi sąvoka, kurios apibrėžimas nuolat keičiasi. Tai dalis progreso. Jei visi „priešintųsi blogiui” visom išgalėm, ilgainiui nei nesikeistų blogio sąvoka, nei vyktų progresas.

          Gali sakyti, kad dabartinis tavo blogio suvokimas yra pats geriausias įmanomas ir jam nebėra kur keistis. Bet status quo išlaikymas bet kokiomis priemonėmis ir yra autoritarizmas.

          1. Skirmanatai,

            Ne kaip aklas su kurčiu. Man atrodo kaip ir daugelyje normalių diskusijų viskas galiausiai atsimuša į žodžių daugialipiškumą. Ar dievas visagalis ? Jeigu taip ar gali jis sukurti akmenį kurio pats nepakeltų ?..

            Per daug nelendant į apibrėžimus:

            Jeigu toleranciją traktuotume kaip VERTYBĘ toleruoti kitoniškumą, tada taip, tolerancija negali toleruoti netolerancijos. Kitaip pati „tolerancijos” kaip vertybės siekiamybė netenka vertės ir prasmės.

            Jeigu toleranciją traktuotume kaip normalios demokratinės visuomenės ATRIBUTĄ, kada visom piliečių nuomonėm suteikiama teisė jas reikšti, tada tolerancija kaip po tokia, privalo toleruoti netolerantiškumą. Nes tame kontekste netolerantiškumo kaip po tokio iš viso neegzistuoja. Šiuo atveju tolerancija tiesiog reiškia visų nuomonių, neprieštaraujančių įstatymui, reiškimą. Ir teises tom nuomonėm egzistuoti.

            Mano galva daugelis „tolerastų” tai ir maišo. Nes pvz. aš gi nepasakiau kad jų vertybės yra mano vertybės. Tai kad jie gina savo vertybes manau jų teisė ir pareiga. Bet demokratijos nuostabumas ir yra, kad lygiai taip pat ir aš turių teisę ginti savasiąs, galimai kitokias vertybes.

            Pancerovas iš savo vertybių nusprendė daryti diktatūra. Kas daugeliui žmonių labai nepatiko.

  3. Dovydas tiesiog nepamena ar nezino tu laiku, kai idejiniai veikejai skambindavo/rasydavo i raijkomus skundus ant bendradarbiu, kaimynu ar siaip kazkuo neitinkanciu. Bet, akivaizdu, kad noretu, kad tokie laikai sugriztu.
    Kaip apgailetina.

  4. Kai kurie liberalieji leftistai, panašu, kad plaką viską į krūvą ir po to nebesugeba atsirinkti kas ir prie ko. Bet tai normalu. Leftizmas dabar labai madingas kaip ir hipsteriai, oranžinės kelnikės ir mokasinai be kojinių. :)))
    Šiaip jau, aš šioje situacijoje matau tokį momentą kuris labia gerai niveliuoja, kad tokie kaip Pancerovas, niekuo nesiskiria nuo Pankos. Kodėl? Ogi paprastai.
    Štai parašo Panka kokio nors homoseksualaus asmens darbovietei laišką apie tai, kad štai ką darbovietė mano apie tai, kad pas juos dirba toks ir toks (Vardas, Pavardė), homoseksualus vyras, kuris dar ir per TV rašinėja naktimis žinutes apie tai, kad ieško karšto partnerio (nugi tiesiog išvirkimas!!! aneeee????). Ir ką apie tai galvoja darbovietė, ar tai visos darbovietės pozicija???? Kaaaaa??????? VISOOOOOSSSS DARBOOOOOVIETĖĖĖĖĖSS???? Tai jei tą homoseksualų asmenį šiuo metu ta darbovietė atleistu, tai manau ji būtų su šūdais suvalgyta.
    Bet štai atvejis kai Pancerovas ima postringauti apie Pankos užklasinę veiklą (kiek tempia mano žinios, nieko pažeisdamas įstatymus jis juk nedaro?), tai jau kaip ir norma yra????

    1. Tiesiog puikiai, ponas 😉 Bet gi kaip tai paaiškinti visokiems pancerovams? 🙂

      1. Yra visai paprastas būdas. Viešai nusiųsti Pancerovo viršininkui – Bernatoniui, paklausimą apie tai ar:
        gerbiamo Bernatonio pozicija yra kaip ir jo pavaldinio – būti intrigantu, manipuliatoriumi ir šiaip, tiesiog susidorojimo žmogumi iniciatoriumi per to žmogaus darbovietę/darbdavį, vien dėl to, kad jo mintys nepatinka Pancerovui? Ar tai gal visos vyriausybės pozicija? Ką jis mano apie tai, kad jo pavaldinys ne darbo (o gal ir darbo metu????) inicijuoja kažkokius nešvarias machinacijas prieš jam nepatinkantį asmenį. Susitvarkyti su visais, kas pučia ne į tą dūdą į kurią pučia leftistai, tai yra kaip ir normali Teisingumo ministerijos pozicija????? Kaaaaaa?????
        Ir aišku šį susirašinėjimą būtinai abskelbti per feisbukus, delfius, 15min ir t.t. ir pan. 😀

  5. Keistas jausmas kada po netrumpo skaitymo įrašų apie žmogaus teisiu gynimą, pasisakymus apie didelio verslo nuodemes, bankininku makles.
    Autore nusprendžia sakyti , kad restoranai tik baltiesiems yra visai nebloga idėja, ar su pagarba klausia ar tikrai homoseksualumas nėra tiesiog sutrikimas.
    Norisi tikėti ,kad čia buvo tik diskusiją kurstantys pareiškimai.

    Peace

    1. Ne, tai nebuvo tik diskusijas kurstantys pareiškimai. O savo nuomonę minėtais klausimais jau argumentavau ir nemanau, kad ji galėtų įžeisti. Bet jei taip yra, tai apgailestauju.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *