Apie tuos, kurie supranta, kas yra laisvė, ir apie tuos, kurie ne

Dovydas Pancerovas mano bloge bus minimas ne pirmą kartą. Šis žmogus, neva pasisakantis už laisvę, tyčiojosi iš LIDL pirkėjų pasirinkimo pirkti pigiau. Nes jam laisvė – tai jo paties gyvenimėlis, politinės pažiūros, darbas, ideologija. Laisvė ir pasirinkimas? Ne, kaip ir daugelis primityvaus proto asmenų, laisvės ir pasirinkimo sąsajų jis nesupranta. Nori būt laisvas? Būk pancerovu!

Tokia laisvė niekuo nesiskiria nuo tos sovietinės „laisvės”, kai galėjai būti „laisvu”, jei laikeisi oficialios doktrinos ir nekėlei nepatogių klausimų,

Nors žinau, kad Lietuvoje dar daug blogybių, bet naiviai tikėjau, kad skųsti darbdaviui dėl darbuotojo „užklasinės” veiklos – praeitas etapas. Ir štai čia Pancerovas sušvito kaip deimantas! Sovietinio pionieriaus maniera jaunuolis užklausė darbdavio, ar kasininko pozicija sutampa su oficialia LIDL LIETUVA pozicija. Tarsi LIDL, samdanti milijonus kasininkų visoje Europoje, domėtųsi kiekvieno iš jų pažiūromis.

Pancerovas

Galiu tik įsivaizduoti, ką pagalvojo LIDL vadovai gavę tokią nedemokratišką užklausą iš ES valstybės narės žurnalisto, tačiau atsakė daugiau nei korektiškai – informavo poną Pancerovą, kad darbuotojų veiklos necencūruoja ir netoleruoja tik įstatymui priešingų veikų. Visai taip kaip parašyta Konstitucijoje ir Darbo kodekse!

Tačiau kadangi ponas Pancerovas manosi gyvenąs valstybėje, kurioje vadovaujamąsi ne teisės aktais, o asmeninėmis simpatijomis, tai jis (tiesa, anonimiškai) supaišė* penktoko lygio straipsnelį pavadinimu „LIDL pozicija: Julius Panka homofobu gali būti laisvu nuo darbo laiku„.

Pats Dovydas Pancerovas, matyt, net ir laisvu nuo darbo laiku turi būti konservatorių troliu. Tai nesuprantamos jam tokios laisvės. Kaip darbuotojas net ir po darbo gali gyventi kaip nori?

Ir štai čia aš dar kartą sveikinu LIDL atėjus į Lietuvos rinką! Tikrai naujas standartas ne tik mažmeninės maisto prekybos, bet ir požiūrio į darbuotojus srityje. Panašu, kad kaip ir daugelis civilizuotų valstybių turėsime darbdavį, kuris nediskriminuoja darbuotojų dėl jų pažiūrų ar įsitikinimų.

Na, ir padėka p. Pancerovui – jo dėka supratau, kad apsišaukti demokratu ir juo būti yra labai skirtingi dalykai. O tie, kurie kovoja prieš „komunistines fekalijas„, kartais įmirkę jose daug giliau, negu tie, prieš kuriuos kovoja.

O džiaugsmingiausia šioje istorijoje yra tai, kad Juliaus Pankos ginti stojo net ir tie, kurių pažiūros radikaliai skiriasi. Nes panašu, kad, nepaisant visokių pancerovų, Lietuvoje daug sveiko proto žmonių, kurie nenori grįžti į sovietinę realybę, kur už ne laiku ištartą frazę galėjai būti išmestas iš darbo.

Ačiū, Tauta! Šiandien aš Tavimi didžiuojuosi!

PASTABA: Dovydas Pancerovas paneigė parašęs straipsnį „LIDL pozicija: Julius Panka homofobu gali būti laisvu nuo darbo laiku”. Straipsnio autorius nežinomas.

Freedom-Is-Being-You

27 atsakymai į “Apie tuos, kurie supranta, kas yra laisvė, ir apie tuos, kurie ne”

  1. Puiki istorijos atomazga. Pionieriui, jo paties kaklaraiščiu, buvo nušluostyta nosis.

    1. Sužinojo pionierius, kad Vokietija jau pamiršusi sovietūchines nesąmones 🙂

  2. Lidžita, o jūs taip pat gintumėte p. Pankos teisę viešai reikšti savo nuomonę, jeigu jis būtų ne homofobas, o, tarkime, rasistas? Pavyzdžiui, rasistas galėtų reikalauti, kad juodaodžiai neturėtų galimybės mokytis tose pat mokyklose kaip baltieji, arba kad būtų skirtingi restoranai baltiesiems ir juodiesiems. Mano supratimu, tai tolygu tam, ką viešai teigia Panka: kad homoseksualai yra ligoniai, iškrypėliai ir kad jiems jokiu būdu negalima suteikti teisės įregistruoti santuokos arba partnerystės. Abiem atvejais matome žmogų, kuris reikalauja, kad kiti žmonės būtų diskriminuojami. Aš nematau esminio skirtumo tarp rasizmo ir homofobijos. Juridinis skirtumas tik toks, kad LR Konstitucijoje rasizmas draudžiamas, o diskriminacija dėl seksualinės orientacijos (nes teisės įregistruoti šeimą atėmimas ir yra juoda diskriminacija) kažkodėl ne. Ar aš gerai suprantu, kad jūs toleruojate viską, ko nedraudžia įstatymai, ir nesukate sau galvos dėl moralinio / vertybinio situacijos vertinimo? Na, būtų neuždraustas rasizmas, tai narsiai gintumėte ir kukluksklano narių teisę reikšti savo nuomones? Žodžio laisvė, vienok.

    1. Ne, Jūs blogai suprantate. Visų pirma, kaip pats pasakėte, homoseksualus pirmiausia diskriminuoja pati valstybė. Ir jos už tai nieks iš darbo nemeta. Antra, aš tikrai manau, kad žmogus turi teisę siūlyti, kad būtų atskiri restoranai ir pan. Kodėl jis gali neturėti tokios teisės? Aš manau, kad negalima siūlyti žudyti juodaodžių ar pan., bet atskiri restoranai – kas tame blogo? Mane stebina tas noras uždrausti samprotauti. Beje, tie marškinėliai išvis nieko nesiūlė. Nebuvo ten jokio kurstymo ar pan. Tik teiginys, kas jis pats yra. Beje, kabutėse.

      1. Ir taip pasisako straipsnio autorė, kuri kitus vadina primityvaus proto asmenimis?

        Bet kokiu atveju straipsnyje, kuriame, atrodytų, ginama žodžio laisvė, tuo pačiu menkinama Dovydo Pancerovo nuomonė. Neįžvelgiate prieštaros? Kodėl Dovydas jau neturi teisės pasisakyti apie tai, kas jam atrodo neteisinga?

        1. O pasisakymą nuo skundimo skiriate, ar ne? Nes šiaip tai gana skirtingi dalykai.

          1. Tas klausimas turėjo labai aiškią potekstę. Norite jos nematyti – ok. Bet nepasakokite man pasakų 😉 „Paklausimas” darbdavio nuomonės, ką jis mano apie vienus ar kitus darbuotojo (pavaldaus subjekto) veiksmus NE DARBO metu buvo plačiai praktikuojamas SSRS. Po to įprastai sekdavo visokios sankcijos. Ir nežinau, kas iš mūsų norėtų, kad mūsų darbdavių klausinėtų, kaip tie vertina mūsų gyvenimus ar vertybes.

      2. Manau, kad vis dėlto aš gerai suprantu. Viskas, kas juridiškai neuždrausta, jums atrodo verta toleruoti. Atskiri restoranai baltiesiems ir juodaodžiams (tikrai nieko blogo?! Tikrai tikrai?), marškinėliai su užrašais „Aš antisemitas” ir „Nekenčiu juodžių”, arba šūkiai „Lietuva lietuviams”, „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“, „Didžiuojuosi, kad esu baltas” (tai vis Pankos chebros lozungai). Jeigu jums atrodo, kad šitą blogį reikia toleruoti ir kad žodžio laisvė yra svarbesnė už visas kitas vertybes kartu sudėtas, tai aš taip nemanau. Man seniai aišku viena: tolerancija negali toleruoti vieno dalyko – netolerancijos. Ji negali būti kaip ta savo uodegą ryjanti gyvatė. Homofobija, kaip ir rasizmas, yra viena iš bjauriausių netolerancijos rūšių. Taigi toleruodami blogį, jo nepasmerkdami, nepareikšdami savo pozicijos mes toleranciją žudome – savomis humaniškomis, tolerantiškomis rankytėmis.

        1. Tolerancija negali toleruoti netolerancijos 😀 Metų anekdotas 😉 Paprastai tokie teiginiai rodo, kad autorius nevertina savo žodžių prasmės (logikos). O šiaip tai ne. Viską Jūs neteisingai suprantate. Mano pažiūros niekaip nesusiję su tuo, kas legalu/nelegalu. Viskas daug paprasčiau. Aš vertinu taip: pavojinga/nepavojinga. Ir nematau prasmės drausti žmogui daryti tai, kas nėra pavojinga. Ar pavojinga turėti atskirus restoranus juodaodžiams ir baltaodžiams? Kuo? Ar pavojinga nešioti marškinėlius su užrašu „Aš – „homofobas”? Kuo? Ar pavojinga sakyti, kad aš nemėgstu juodaodžių? Kuo? Blogybė matyt ir yra ta, kad daugelis nevertina, ar kažkokie konkretūs teiginiai/veiksmai pavojingi ir pačią netoleranciją kažkodėl laiko pavojinga. Netolerancija kaip tokia savaime jokio pavojaus nekelia, nes tai natūrali žmogaus reakcija į tai, kas jam atrodo nepriimtina/blogai/neteisinga. Tarkim, vyras parkelyje prievartauja šunį. Ar būsite tolerantiškas jo atžvilgiu? Matyt, ne. Kitas netolerantiškas gėjų ar vienišų motinų atžvilgiu, nes jam tai atrodo panašiai kaip Jums minėtas veiksmas su šuniu. Ir esmė, kaip ta netolerancija išreiškiama. Ar tu prieini ir sumuši tą vienišą motiną, ar ragini kitus ją sumušti, ar tiesiog sakai, kad tau ji nepatinka, nes tu manai, kad blogai būti vieniša motina. Pagaunate? Aš už tai, kad drausti reikia tai, kas pavojinga, o ne netoleranciją kaip tokią išvis. Dauguma „tolerancijos šalininkų” mano, kad blogybė pati netolerancija (o ne jos reiškimo būdas). Ir tada gaunasi anekdotas, kad marškinėliai su visiškai legaliu užrašu verčiami kažkokia drama, kur atseit reikia įtraukti net darbdavį.

          1. Visada yra didelė rizika neteisingai suprasti žmogų, kurį pažįsti tik iš kelių sakinių. Štai dabar aš jus įsivaizduoju kaip naivią radikalią septyniolikmetę mergaitę, gyvenančią ant idealaus rožinio debesėlio 🙂 Klystu, be abejo. Bet jūs tikrai mažai patyrusi, jeigu manote, kad skleidžiama neapykanta, jeigu ji tik žodinė, yra nepavojinga. Neretai žodžiai žudo (nežinote pavyzdžių?). Žodžiais išreiškiamos idėjos, o idėjos valdo pasaulį. Sakote, viskas gerai su idėja apie atskirus restoranus juodiesiems ir baltiesiems? O pavyzdžiui, idėja apie atskirą apgyvendinimą – šitos gatvės afrikiečiams, o šitos europiečiams? O gal verta pakalbėti apie žydų persikėlimą į tam tikrus miestų rajonus (pavadinkime juos „getais”), nes jie, žinote, tokie skirtingi nuo mūsų? Tai tik žingsnis nuo minčių apie restoranus „jiems” ir „mums”. Tik kuo tai baigsis (jau baigėsi daugybę kartų)? Jūs nuvertinate idėjas. Netoleranciją skatinančios idėjos yra blogybė, su kuriomis, kaip rodo istorija, būtina kovoti kol dar laikas. Ir žinoma, aš kalbu ne apie netoleranciją šunis be antsnukio vedžiojantiems pensininkams, o apie rimtesnius dalykus – ir Panka kalba apie rimtesnius. Kovoti ne juridinėmis priemonėms (tai vargu ar padėtų, be to, pasaulis nėra tik juodas ir baltas), tačiau pačiam ar su bendraminčiais pareiškiant savo pilietinę ir moralinę poziciją. Pancerovas tokią poziciją pareiškia, ir ne tik šiuo klausimu. Jis nemano, kad gal verčiau pastovėkim po medžiu ir pažiūrėkim, o gal tos žinutės apie „išsigimėlius, stumdančius š…”, „šiandien mano geriausia diena”, „o kad taip ir Vilniuje kaip Oregone” savaime išgaruos be pėdsakų. Pankos marškinėliai žinoma, kad nėra pavojingi, bet pavojinga (pavojinga/nepavojinga – tai jūsų gradacija) yra netolerancija, kurią jis platina jau daugelį metų. Nėra taip, kad kažkas vyktų vyktų ir baigtųsi niekuo. Vienokios ar kitokios pasekmės būna visada, ir kartais jos būna labai blogos. Žinote, aš jums patarčiau užsirašyti tą mintį, kad tolerancija negali toleruoti netolerancijos. Viską gali, tik ne tai, kas ją pačią negrįžtamai sunaikina. Gyvybė negali toleruoti savižudybės, tiesa? Gal kada nors naujai apmąstysit.

  3. Ar ne tie patys žmonės, besipiktinantys Pankos marškinėliais, ką tik piktinosi dėl Iron Maiden plakato, kuris irgi kažką piktino, draudimo. Ir dabar jau patys nori kažką drausti.
    Kai tuo tarpu šitie marškinėliai yra puikus dalykas, ta prasme, kad žmogus nori jais suteikti informaciją apie save aplinkiniams. Nu, suteikė. Ir kiekvienam laisvė daryti apie jį išvadas. O ne skųsti.
    Manau, čia negeri pagrindai padėti buvo, kai uždraudė viešai naudoti sovietinę simboliką. Draudimai ir laisvė mažai bendro turi. Bet sunku su tuo šalyje, kurioje laisvės piknikus organizuoja žmogus, skundžiantis jo darbovietei žmogų dėl to, kad jis negražiai išsireiškė apie DG. Komsomol 4ever.

  4. Lidžita, laba diena. Tik paprašysiu pataisyti tą vietą, kurioje nurodote kaip faktą, kad aš surašiau straipsnį 15min. Nesurašiau ir man gaila, kad kolegos nepasirašė taip tarsi pakišdami mane. Jeigu būčiau surašęs, tai man slėptis po anonimiškumu nereikia. Kitas dalykas, penktoko stiliumi rašiau penktoje klasėje, dabar rašau geriau, tik va, jau kelias savaites esu tėvystės atostogose ir nedirbu 🙂 Ačiū.

  5. Gerbiamas Dovydai ,ir neskubekite grizti is atostogu !
    gal pastebesite skirtuma tarp homo ir hetero .
    su geriausiais linkejimais

  6. Ir vėl 🙂 Antrą kartą prašau pataisyti savo įrašą, nes aš ne paneigiau, kad parašiau tą tekstą, bet aš jo neparašiau. Nes kol kas teigiate jūs visgi, kad parašiau: „Tačiau kadangi ponas Pancerovas manosi gyvenąs valstybėje, kurioje vadovaujamąsi ne teisės aktais, o asmeninėmis simpatijomis, tai jis (tiesa, anonimiškai) supaišė* penktoko lygio straipsnelį pavadinimu „LIDL pozicija: Julius Panka homofobu gali būti laisvu nuo darbo laiku„.

    Aš nieko anonimiškai nesupaišiau nei su * nei be * 😉 Ačiū dar kartą.

    1. Dovydai, tas įrašas jau buvo toks paskelbtas ir tokį jį perskaitė daug žmonių, tai manau, kad šiuo atveju tinkamiau tai pažymėti kaip klaidą, o ne pakeisti jau perskaitytą įrašą. Galite ir nesutikti, bet mano pozicija dėl to nepasikeis.

      1. O tariatės ginanti žodžio laisvę 🙂 Bet ačiū bent už *.

        Suprantu, kad komjaunuoliu mane išvadinote tik todėl, kad iš principo manęs nemėgstate nuo posto apie Lidl eiles, tad konteksto jums net nereikėjo. Bet visgi tai buvo klausimas, o ne skundas 😉

        Diskusija apie šitą veikėją prasidėjo dar Šarūno Černiausko sienoje, ten buvo kalbama apie metų metus trunkantį pono Pankos rasizmą, antisemitizmą, homofobiją, ksenofobija. Ir ten komentatoriui kilo mintis paklausti Lidl pozicijos to pono atžvilgiu, kas yra visiškai normalu vakarietiškai ir socialiai atsakingai įmonei. Juolab, kad ponas Panka yra ne šiaip kasininkas, bet politinės erdvės dalyvis, į rinkimus einantis su neapykantą skatinančiais šūkiais (už Lietuvą be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų ir pan.) O ar dėl mano klausimo Lidl jį sugalvos atleisti ar ne – man giliai nusispjauti. Čia ne tas atvejis, kai vargšas kasininkas išmetamas iš darbo už nuomonę. Šitas veikėjas yra viešosios erdvės ir politinės erdvės dalyvis, bandantis susikrauti politinių dividentų iš tamsuoliškumo.

        1. Pone Dovydai, aš net negalėčiau pasakyti, kad Jūsų nemėgstu. Man nepatinka Jūsų požiūris kai kuriais klausimais. Ir tai visiškai nieko asmeniško. Matote, aš turiu tokį keistą būdą – kritikuoju ir tuos, kurie man patinka ir tuos, kurie ne. Nes kritikos taikinys yra tam tikros mintys (idėjos), o ne asmenys. Tarkim, p. Gintautas Paluckas man patinka kaip politikas, bet jam tame įraše kliuvo ne mažiau. Neskirstau į „savus” ir „svetimus”. O dė; situacijos su Panka, tai aš gana plačiai pasisakiau kitame savo įraše: https://lidzita.lt/negalima-toleruoti-netolerancijos/ Nenorėčiau kartotis. Ir, atsiprašysiu, bet man sunku patikėti, kad nebuvo jokių minčių, kokį poveikį gali turėti toks klausimas.

  7. Atskiri restoranai juodaodžiams ir baltaodžiams – kas čia blogo? Oh, well! Mąstant šia linkme, nieko bloga nėra ir išsakyti bet kokią poziciją, pavyzdžiui, kuo blogai tuomet reikalauti atskirų mokyklų žydų vaikams? Atskiros teritorijos, aptvertos tvora, kad jie neišeitų, nes man nepatinka? O gal juodaodžius arba homoseksualus, arba bet kurią kitą bet kokiu pagrindu išskirtą žmonių grupę, galima būtų norėti atskirti, išskirti, patalpinti kur nors? Pas Dievulį nusiųsti? Tai nieko bloga, kol tėra TIK žodis? Bet žodis juridine prasme, kolege, yra taip pat veiksmas. Be to, jis turi savybę tapti kūnu. Labai, sakyčiau, pavojingas jūsų mąstymas. Tuo pačiu ir siauraprotiškas. Nuomonės raiška turi ribas – bendražmogiškųjų principų apibrėžtas. Nieko nėra absoliutaus, net ir tolerancijos. Jeigu absoliutinsime toleranciją, galime loginiu keliu nužingsniuoti prie tokių marginalinių pozicijų, kurios ilgai neužsibus tik žodyje. Ir taip, aš nenorėčiau, kad mane prie kasos aptarnautų pankos (įdomu, kaip jis Lidl aptarnaus tuos pačius juodaodžius?). Visiškai palaikau Dovydo poziciją. Jo kreipimasis į prekybos centrą – greičiau pilietiškumo aktas. Panka nėra tiesiog kasininkas, neįžvelgiu jokių rudimentinių sovietinio mąstymo požymių Dovydo poelgyje.

    1. Na, Jūs čia leidotės į holokaustus ir apartheidus. Ne aš. Realybėje galimi ir paprastesni atvejai – koks nors retoranas nusprendžia aptarnauti tik baltuosius/juoduosius. Ar tai tikrai tragedija? Matyt, ne, nes yra restoranų, kur neaptarnauja su vaikais pvz. Kai žiūri tik iš kraštutinės pozicijos, tai ir atrodo kraštutinai.

      1. Žodis „Holokaustas“ rašomas didžiąja raide. Tai pirma. Antra – jei Jums kyla klausimas, jog kavinės „tik baltiesiems“ ar „tik juodaodžiams“ prilygintinos kavinėms į kurias negalima vestis vaikų – ne Jums spręsti apie komjaunuoliškumą. Nepykite, bet vien šia mintimi parodote, kad gyvenate ne Vakarų pasaulyje ir ne šioje epochoje (Vakaruose prieš kurį laiką atskiros kavinės juodaodžiams ir baltiesiems taip pat egzistavo, tad jokiu būdu negalima netolerancijos priskirti išimtinai komjaunimui ar sovietijai, Juolab kai vienas kandidatas į JAV prezidentus ir šiandien nevengia panašiai, nors ir ne taip radiklaiiai, garsiai išsireikšti). Ir čia net negali būti jokios diskusijos, nes kai kuriais atvejais nekalta diskusija, pasikeitus aplinkybėms, pavirsta baisiais dalykais (pvz. eiliniai Japonijos armijos karininikai kažkada Nandžinge bediskutuodami apie katana kardo privalumus užsidiskutavo tiek, kad sportinio intereso dėlei ėmė eksperimentuoti kiek žmonių vienu kirčiu galima perkirsti). Būtent todėl civilizuotas pasaulis jau seniai netoleruoja diskusijų kai kuriomis temomis. Net ir tais atvejais kai diskusija iš pirmo žvilgsnio atrodo niekuo neypatinga. Na, bet vargu ar yra dėl ko Jus įtikinėti: manau, Jūs nuoširdžiai tikite, kad tai ką parašėte nėra blogai. Gal net visai „gili ir revoliucinga“ mintis: kaip kitaip, juk niekas tokios analogijos dar nesugalvojo ir viešai neparašė! Pati renkatės kuo būti, pati prisiimate atsakomybę už pasekmes. Tik nenustebkite, kad kai kuriais atvejais garsiai tokią mintį išsakius, žmonės pradės kreivai žiūrėti, o kai kurie vakariečiai gali ir suvis viešai išvadinti negražiais žodžiais, dėl ko paskui prieš kompaniją gali būti šiek tiek nepatogu. Ir šiaip nemalonu suvokti, kad niekas viešai (ne bloge ir ne anonimiškai, o taip sakant, kūnu ir krauju neužstoja) nepalaiko…

        1. Manau, kad Jūs demonstruojate savo požiūrį į pasaulį. O aš – savo. Jei jau kalbant apie Vakarus, tai daug yra kvartalų, kur gyvena pvz. vien juodaodžiai. Ar tai savaime tragedija? Panašiai manau ir apie kavines. Neįžvelgiu, kur čia drama, jei vienose kavinėse lankysis tik pvz. juodaodžiai, o kitose tik pvz. baltaodžiai, jei tai bus daroma laisvu žmonių pasirinkimu, o ne valstybės reguliavimu. Pasirinkimas, su kuo leisti laiką, nėra jokia blogybė savaime. Bet, aišku, galima iškart prisigalvoti blogiausio.

  8. Lidžita, bet juk toks požiūris neeliminuoja ir kraštutinumų? Prisidedu prie Skirmanto palinkėjimo dar kartą apgalvoti savo nuomonę. Klysti yra žmogiška. Sunku dažnam pripažinti suklydus. Aš tik nesuprantu, kodėl.

    1. Kraštutinumų neeliminuoja, bet jų eliminuoti apskritai neįmanoma. Nemanau, kad reikia kraštutinai riboti žodžio teisę dėl to, kad išvengti kitų galimų kraštutinumų. O neprisipažįstu klystanti, nes tiesiog tokia nesijaučiu. Aš manau, kad deklaravimas, kad man kažkas nepatinka ar aš kažkam nepritariu, nėra pavojingas ir kad tai negali būti ribojama vien tuo pagrindu, kad didesnė visuomenės dalis tam pritaria. Aišku, niuansai čia labai subtilūs, bet aš tik taip matau galimybę visuomenei augti ir tobulėti. Kalbėti turi būti leidžiama. Ir ribojamos gali būti tik tokios kalbos, kurios objektyviai pavojingos (pvz. raginimai sumušti), o ne subjektyviai „pritempiamos” prie pavojingų (pvz. traktuojant, kad buvimas homofobu skatina agresiją, apartheidą ar dar kažką).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *