Būdama beveik devintą mėnesį nėščia, dalyvavau turbūt didžiausiame proteste nepriklausomos Lietuvos istorijoje ir, Dievas mato, protestas buvo taikus.
Už valdiškus pinigus apmokama šviesuomenė piktinasi, kad neskoningas – esą nereikėjo butaforinių kartuvių, Dovydo žvaigždžių, plakatų, prilyginančių Vyriausybę fašistams, o iš esmės būtų buvę geriausia padėkoti Vyriausybei ir išsiskirstyti. Juk būtent taip protestuoja žmonės visame pasaulyje!
Naktį vyko jau visai kitokio pobūdžio renginys, iš esmės nieko bendro su pirmuoju neturintis, bet, žiūrint pasaulio kontekste, irgi niekuo neypatingas – visados būna kultūringų žmonių, kurie bando savo tikslų pasiekti kalbomis, ir nekultūringų, kurie geriau svies akmenį ar butelį. Kadangi ši Vyriausybė įsiėdusi į kraują abiems grupėms, tai abi atitinkamai išreiškė poziciją.
Tačiau Vyriausybė suprato tik tai, kad reikėtų apsitverti. Turbūt irgi pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje. O visa kita „su vėjeliu” – spauda jau antra diena trimituoja apie naujus „ribojimus” nepasiskiepijusiems ir netgi Seimo nariams (idėja neįleisti opozicijos į parlamentą, beje, nėra nauja; šią praktiką naudojo… taip, vėl tas sutapimas, – Hitleris!).
Protesto metu arogantiškai tylėję, po protesto apkaltinę riaušėmis visus tuos, kas seniai buvo namie, o netrukus ėmę „bausti” nepaklusniuosius naujais antikonstituciniais „ribojimais”, valdžios atstovai greičiausiai tikisi, kad jų kadencijos bus amžinos. O gal kad kitų rinkimų, bent jau tokių, kaip juos suvokiame dabar, nebebus. Balsuos tik internetu ir tik turintys Galimybių pasą. Arba tik internetu. Arba tik turintys Galimybių pasą. Detalės nesvarbu, jei rezultatas toks pats.
Panašu, kad didelė dalis visuomenės turėtų likti be pilietinių teisių, apimant balsavimo teisę, ir kad šių pokyčių Vyriausybė tikisi pasiekti netgi be kraujo praliejimo, visą atsakomybę perkeliant virusui ir „antivakseriams”.
„Jei Hitleris būtų laimėjęs karą, būtų galėjęs sakyti, kad jį pradėjo žydai,” – taikliai pastebėjęs klasikas Džordžas Orvelas.
Vyriausybė pradėjo karą prieš žmones, kurie nenori „pirktis” laisvės pečiais ar kitais organais, tačiau tikisi rezultate apkaltinti esą būtent šie žmonės, nesutikdami būti išstumtais iš viešojo gyvenimo, darbo bei mokymo įstaigų, pradėję. Nes Vyriausybė tikisi laimėti. O ar laimės?
Kitaip nei arogancija trykštantys valdžios ponai, nedrįstu būti kategoriška ir su dideliu liūdesiu turiu pritarti a.a. Ronaldui Reiganui, pastebėjusiam, kad „laisvė visados yra ne daugiau kaip viena karta nuo išnykimo”, o ši karta – silpna, įpratusi parsidavinėti, be Tėvynės, be etikos normų – itin paranki numarinti laisvę, tačiau neprarandu sveiko optimizmo; ypač stebėdama žmones, kuriems ne nusispjauti ir kurie turės pakankamai stiprų stuburą kovoti už savo ir „vakserių” laisvę netgi tada, kai juos kaip šunis vaikys iš parduotuvių, parkų bei autobusų.
Kodėl sakau „ir vakserių”? Nes laisvė yra galimybė rinktis, apimant ir tai, ar skiepytis. Niekas vakcinų neatiminės ir, jei patiems norėsis, galės susileisti trečią, šeštą ar dvidešimt penktą dozę. Kita vertus, jei nenorės, neprivalės to daryti vien todėl, kad įleistų į darbą ar parduotuvę. Tai bus daugiau ar mažiau laisvi? Atsakymas – akivaizdus protaujančiam žmogui.
„Antivakseriai” nepradėjo kovos su Vyriausybe. Vyriausybė pradėjo kovą su tais, kurie atsisakė besąlygiškai vykdyti niekuo nepagrįstus reikalavimus.
Ar tvoros padės Vyriausybei laimėti? Galbūt. Nors aš manau, kad kaip tik jos yra požymis, kad pabaiga – jau ne už kalnų.
*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę per Patreon arba PayPal.
***
Pragydo lakštingala, kad bunda valstybė,
Iš komos pakilo pilietybė;
Po trisdešimt metų košmaro,
Po dešimtmečių idėjinio maro –
Tauta pakilo it feniksas iš pelenų.
Įniršiu maitvanagiai pašvinkę,
Savo melų mėšle išbrinkę,
Meluoja mums, kad jų „pravda” pasaulėlis –
Tai visos Lietuvos tiesos pagalėlis,
Trisdešimt metų mums burnon kaišiotas it pyragėlis.
Tauta ir vėl kilmingai kovos,
Nušluos maitvanagius nuo mūsų lovos;
Sudraskys jų melą į gabalus šlovingai,
Įrodys protėvių vėlėms garbingai,
Kad esame verti jų išlieto kraujo didingai,
Šie gali toliau ilsėtis palaimingai.
Viešpats, sergėjantis Lietuvą maloningai,
Trisdešimt metų krauju vaitojo graudulingai;
Ištisus kraujo okeanus Viešpats išliejęs,
Maitvanagiai girtavo kraujyje it chronius pašlijęs,
Jog tautos širdis sukietėjus.
Tauta Viešpaties atleidimo, palaiminimo paprašė,
Viešpats maloningai nuodėmę nurašė,
Įkvėpimą tautai įrašė,
Jog ši į mūšį su maitvanagiais stotų,
Kelią Lietuvos sunaikinimui pastotų.
Tauta Viešpačiui, Lietuvai prisiekė nepasiduoti,
Maitvanagiams Lietuvos niekada neatiduoti;
Kovoja tauta šlovingai,
Protėvių vėlės didžiuojasi palaimingai,
Jog tauta pagaliau pamilo Lietuvą aistringai.
Ką manote apie šią iniciatyvą: https://www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/46798 ? Mane neramino jų antras siūlymas, kol neįsiskaičiau labiau: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 147 straipsnio pakeitimas Pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 147 straipsnio pirmą dalį ir išdėstyti ją taip: „Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 100 tūkstančių rinkėjų.” Bet visgi čia tik sumanymo išreiškimas ir nieko čia baisaus. Perskaičiau Šveicarijos konstitucijos vertimą į anglų kalbą (https://fedlex.data.admin.ch/filestore/fedlex.data.admin.ch/eli/cc/1999/404/20210101/en/pdf-a/fedlex-data-admin-ch-eli-cc-1999-404-20210101-en-pdf-a.pdf). Tai pas juos gi sistema ta pati, ką ir norima pasiūlyti. Jeigu imti gyventojų proporcijas, tai pas mus turėtų net ne 100 tūkstančių kažką daryti, o kokie 30 tūkstančių. Bet tarkime, tegul būna 100. Tai vis vien geriau nei 300. Bet Landsbergiui gi šitie referandumai asocijuojasi su rusų įtakos didėjimu. Tai turbūt pas šveicarus rusų naikintuvų eskadrilės kasdien skrodžia jų valstybines institucijas, o rusų agentai ten už juos įstatymus jau priiminėja.
Šiaip ar taip 300 tūkstančių parašų yra perteklinis reikalavimas, kadangi Lietuvoje ir gyventojų sumažėjo, ir yra tokie dėsningumai, jog, jeigu kažkur judėti pradeda apie 10% suaugusiųjų populiacijos, tai yra netolimas žingsnis link kažkokių pokyčių ar net revoliucijos, todėl, jeigu kažkokius klausimus kelti ima 10% populiacijos, valstybinės institucijos turėtų į tai reaguoti bet kokiu atveju KONSTRUKTYVIU BŪDU. Padidintai, nes pas mus TS-LKD šiaip reaguoja, bet jie tai daro skaldančiu ir destruktyviu būdu. Tad šios Konstitucijos rašytojai, matyt, buvo išstudijavę šiuos dalykus ir tai parinko ne šiaip sau. Juk, kai eilinė iniciatyva nepavyksta, tada tie referendumai virsta kažkuo tokio kaip „ot, nieko čia nepasikeis vis tiek”.
Žmonės nuryja kartėlį ir po to toliau gyvena sau kaip išeina. Bet tokie kartėlių nurijimai mus privedė iki to, ką turime dabar – nebe kartėlius tenka nuryti, o susiduriame su tikrų tikriausiu karteliu, kuris įvedė pišpasius, kurie mums virs priemone kažkam panašaus į Holokaustą, jeigu nieko nedarysime. Štai siūlau panagrinėti 10 Holokausto žingsnių: https://www.hmd.org.uk/learn-about-the-holocaust-and-genocides/what-is-genocide/the-ten-stages-of-genocide/ . Žinoma, viskas tikrai čia nėra identiška, bet panašumai yra stulbinantys. Ir manęs jau nestebintų, jeigu mūsų valdantieji turi konkrečius planelius, panašius į „Endlösung der Judenfrage” ( https://en.wikipedia.org/wiki/Final_Solution ), kuriame žmonės, nepritariantys pišpasių tvarkai, išties bus suvarinėjami kaip gyvuliai, o po to fiziškai naikinami. Mindaugas Puidokas savo FB paskyroje pasidalino statistika, tik jis, panašu, nepastebėjo dramblio kambaryje: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/apklausa-privalomo-skiepijimo-nuo-covid-19-nepalaikytu-puse-lietuviu.d?id=87940177 . Jis teigia: „Vilmorus oficiali apklausa rodo, kad nepalaikančių prievartos yra daugiau nei pusė Lietuvos žmonių!”. Bet taip pat, jeigu sakai A, reikia pasakyti ir B. Jis pasako B, bet labai neakcentuoja to, nes, kaip sakiau, matyt, nepastebi jau nebe dramblio kambaryje, o viso mėlynojo banginio: „Tik 42% palaiko Vyriausybės naratyvą dėl vertimo žmones skiepytis!”. Tai nėra TIK 42%! Tai yra NET 42%! Kai buvo žydai žudomi koncentracijos stovyklose, jų žudynėse tikrai nedalyvavo 42% vokiečių populiacijos. Dalyvavo labai menka jų dalis, o likusi dalis tai arba palaikė, arba pasyviai stebėjo, nes tai jų nelietė. Aš netikiu, kad žydų fizinį naikinimą palaikė net 42% vokiečių, greičiau jų irgi buvo mažuma. Net netikiu, kad tokį žydų persekiojimą palaikė 42% vokiečių (bet turbūt propaganda padarė reikšmingą mažumą, kuri tai palaikė). Bet visgi jų buvo pakankamai, jog būtų įmanoma įgyventinti Holokaustą. O dabar Lietuvoje net 42% palaiko prievartą prieš nepasiskiepijusius. Ką tai rodo? Kad tarp tų 42% yra tokių, kurie patys mielai prisidėtų prie „antivaxerių” žudymo.
Žinoma, žmonės turės marmaliuotis, jeigu mes nepabusime, tuomet išsimarmaliuos dauguma, liks besipriešinanti mažuma. Ir tai nebus „antivaxeriai” (tų tikrųjų greičiausiai nėra nė 1% populiacijoje, bet jų tiek mažai, jog jie realios grėsmės niekada nekeltų net ir per baisiausią tikrą pandemiją). Tai bus žmonės, kurie yra drąsūs, kurie yra pajėgūs valdyti valstybę. O dauguma bus nepritariančių tiesiog pasyviai, bet pasidavusių. Lygiai taip pat kaip vokiečiai kadaise pasyviai pasidavė ir ėmė pritarti žydų žudynėms. Tas marmaliavimas, mano manymu, yra skirtas net ne pandemijai nugalėti, o tiesiog patikrinti, kaip žmonės reaguos, atskirti aktyvius, pilietiškus žmones, o po to juos sunaikinti. Ir ne šiaip, bet fiziškai tai padaryti.
O grįžtant prie šios iniciatyvos, tai, nepaisant to, kad tos asmenybės man neimponuoja, kurios tai organizuoja, renkuosi vertinti ne organizatorius, o pačią idėją. Manau, Lietuvai būtina priaugti iki tikros demokratijos, kurioje dominuotų pilietinė visuomenė, o ne kažkokia šaikelė su savais šeimyniniais mafijiniais interesais. Laikas dabar tikrai pabusti iš tų tamsybių, nes kitaip vėl pasikartos tragedija, nutikusi Antrojo pasaulinio karo metu. Gali būti, kad dabar yra labai tamsi naktis mūsų demokratijai, gali atrodyti, kad nieko padaryti negalima, tačiau šitas tamsias mintis mums pirmiausia nori prastumti būtent viso to konstruktoriai. Nors ir minėjau apie dramblius, mėlynuosius banginius, bet tarp tų 42% taip pat mažuma yra tie chunveibiniški psichopatai, tokie kaip Andrius Užkalnis, kurie bando įrodinėti, kad jų neva yra dauguma. Ir jeigu nepasiduosime, manau, tikrai galime kažko pasiekti, o dalis tų 42% irgi ims matyti, kokios nesąmonės vyksta. Netgi tas pats su TS-LKD visomis schemomis. Jeigu prieš 10 metų būčiau paskaitęs jūsų užrašus, būčiau greičiausiai išvadinęs jus kokia kremline prostitute. Ir daugybė žmonių tada būtų panašiai reagavę. Bet dabar jau nebėra taip. Daug kas mato, kas čia vyksta, ir nori prisidėti. Bet daugybė žmonių yra neužtikrinti, bijo. Bijo dėl savo vaikų, bijo dėl savo darbų, dėl savo turto. Bet jeigu mes toliau taip bijosime, tai prieisime iki masinio teroro, genocido, žudynių.
Visgi manau, kad, jeigu tikrai yra tokios stiprios paralelės dėl galimo genocido, tai mes tiesiog privalome būti atsakingi. Ir aktyviai, o ne dėliodamiesi rėmelius snukiaknygėje, kažką graudulingai komentuodami ar retkarčiais sudalyvaudami kokiuose mitinguose ir taip pasižymėdami varneles, jog kažkas įvyko, o jau, kai vėjai pasikeis, parodysime varneles, kad neva ir tada dirbome Lietuvai. Tą įpareigoja ne tik mūsų pačių Konstitucija, bet ir sveikas protas, tarptautinės normos, moralė, pats Dievas. Ir manau, kad tokie dalykai kaip ši iniciatyva galėtų būti tas vienas mažesnių žingsnelių. Žinoma, būtinos ir kitos iniciatyvos. Reikia nenustoti mitinguoti, streikuoti ir kovoti, kitas priemones taikyti. O visiems atskiriems judėjimams reikėtų bent laikinai atsisakyti savų ambicijų ir laikytis tiesiog konkrečios linijos. Mane stebina, kad visi čia garuoja, kiauksi, kažką įrodinėja, kai iš tikrųjų visoje šitoje makalynėje, užtvindytoje informaciniu triukšmu, svarbūs Lietuvai yra tik šie dalykai dabar:
1. Panaikinti pišpasius.
2. Priversti visą Seimą pasileisti ir suorganizuoti naujus rinkimus. Jeigu reikia, tą padaryti ir per jėgą juos suimant teisimui.
3. Sustabdyti visą šitą Covid-19 beprotybę. Jau užtenka pakankamai. Lavonai gatvėje nesimėto, nieko čia baisaus nenutiko. Kas miršta, kas gimsta, gyvenimas tęsis toliau.
4. Ir vyšnelė ant torto – teisiškai įtvirtinti, jog dalykai, kuriuos reikia tvarkyti aukščiau paminėtuose trijuose punktuose, ateityje daugiau niekada išvis nebūtų įmanomi. Žodžio, nuomonės, sąžinės, minties, kūno laisvės turi būti absoliučios ir amžinos.
Būtų nuostabu, jeigu Seimas pasileistų, bet ar tikrai tikima, jog jie tai padarys? Labai abejoju. Manau, labai svarbu būtų iškelti diskusiją apie tai, kokios teisinės priemonės įgalintų mus patiems išvaikyti Seimą taip kaip jie išvaikė mitinguotojus, suimti tuos Seimo narius, toliau tęsti išsilaisvinimo procesą nuo šio blogio. Ir, žinoma, ne tik Seimo, bet ir tam tikrus biurokratus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie viso to. Apsivalymas yra būtinas. Žinoma, be kraujo. Jeigu imsime patys juos žudyti, tai būsime ne geresni nei jie patys, kurie, panašu, ketina įvykdyti genocidą. Kartuvės tegul jiems būna simbolinės ir juos gąsdinančios. Tai yra, turi būti taip, jog visi asmenys būtų lygūs prieš teismą, net ir tie patys teismai.
Tad apibendrintai taip pasakysiu. Džiugu, kad visuomenė bunda, tačiau būtina nesustoti, judėti kiek įmanoma greičiau, antraip atsidursime ten, iš kur išsilaisvinti bus kur kas sunkiau. Matau problemą, kad nėra aiškūs šio judėjimo tikslai, per daug užstrigta yra informaciniame triukšme, neretai perdėtai reaguojama į tų chunveibiniškų spaudos psichopatų marazmus, mes ir tie, kurie galėtų palaikyti šį judėjimą, yra staigiai izoliuojami jų pačių socialiniame burbulėlyje, po ko viskas plinta kur kas lėčiau nei galėtų. Ko mums reikia, tai laisvės. O kaip tai padaryti, atrodo, kad niekas labai nepagalvojo. Reikia aiškiau, labiau organizuotis, vienytis. Judėjimų, žmonių pilna, bet jie tarpusavy kažkaip tai nieko nekoordinuoja.