Lietuvos socialiniai tinklai ūžia dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES. Šiek tiek paradoksalu, kad tie patys, kurie sakė, kad į Angliją išvažiuoja tokie mulkiai, be kurių Lietuvoje gyventi bus tik geriau, dabar sako, kad Anglija, pasitraukdama iš ES, labai klysta. Suprask, kaip ji dabar be tų mulkių. Juk jau visa karta užaugo, manydama, kad ją nuo skurdo ir poreikio spręsti savos šalies problemas išgelbės pigus skrydis už Lamanšo.
Bet, kaip aš sakau, svetimi yra svetimi. Kad ir kaip dosniai mokėtų, ES direktyvų ir reglamentų įpareigotas britas, jis visų pirma rūpinasi savimi ir savo šalies problemomis. Ir tas sprendimas matyt susijęs būtent su Anglija ir jos problemomis, o ne tais, kurie ten atvyksta, kad nereikėtų sukti galvos, kaip iš agrarinės antisovietinės valstybės pavirsti į klestinčią Respubliką.
O labiausiai dėl britų srendimo rūpinasi visų pirma tie, kurie ketino pasinaudoti britų gerove ir supranta, kad dabar bus šiek tiek sunkiau.
Lygiai kaip ir kitos ES narės, kurios nujaučia, kad visas Europos Sąjungos problemas reikės srėbti be vienos įtakingiausių sąjungininkių.
Nesupraskite manęs klaidingai. Aš nebandau pasakyti, kad britai nusprendė teisingai. Iš tikrųjų aš konstatuoju, kad jie tiesiog nusprendė. Ir reikia tai gerbti. Nes tai yra tikroji demokratija. Nors Lietuvoje manoma, kad tikroji demokratija yra „atstovaujamoji”, nes esą tiesioginė per daug neprognozuojama. Perskaičiusi mintį, kad esą tiesioginė demokratija per daug nesaugi (žmonės iš tikrųjų gali apsispręsti), pajutau didžiausią pagarbą britams, kurie nėra pamiršę, kad tas nusprendimas ir yra demokratijos esmė. Ir kad vadinamieji „atstovai” normaliai ir vykdo tautos valią, o ne patys nusprendžia, kaip tai tautai geriau. Britai demonstruoja raumenį!
Na, ir paskutinysis aspektas – ar už išstojimą balsavo tik „buduliai”, kurių tūris jau viršijęs „ne budulių”? Nemanau, kad ir kaip tokį požiūrį bandytų įteigti eurofanatai.
Daugelis ES mylėtojų realiai net nelabai supranta, ką myli, nes ES teisė ir struktūra jiems yra visiškai svetimos kategorijos. Yra bendras suvokimas, kad galima keliauti, dirbti kur nori ir tiek. Viskas, ką jie iš tikrųjų supranta.
Tačiau ES teisė yra daug sudėtingesnė ir, matyt, mažai iš tų ES mylėtojų žino, kiek bylų Didžioji Britanija pralaimėjusi Teisingumo Teisme ir kiek kartų šiai valstybei buvo išlaužytos rankos tam, kad ji įsileistų tuos „budulius”, „budulių” produkciją ar „budulių” įmones. Netgi ir dėl to, kad mokėtų tiems buduliams tokias pašalpas kaip šimtaprocentiniams anglams.
Mažai kas žino, kokio dydžio kompensacijas Anglija turėjo išmokėti laivynams, kurie realiai neturėdami ekonominio ryšio su Anglija tuštino jos žuvies išteklius (ką ES teisė leidžia) arba tai, kad Anglija buvo „pastatatyta į kampą” vien už tai, kad kažkokia organizacija vykdė kampaniją „Pirk prekę anglišką!”. Sakysite, o kas čia tokio? Juk visokie mačiuliai tik ir rėkia, kad Pirk prekę lietuvišką?
Tai mums šiuo atveju sekasi, nes kol kas esame nyki ES periferija (net ir geografiškai) ir niekas mūsų atidžiai nestebi ir nereikalauja iš tikrųjų laikytis įsipareigojimų ES (ko mes nedarome). Kai formaliai priklausai ES, bet realiai gyveni pagal savo paniatkes ir dar gauni visokių ten paramų, tai tikrai atrodo, kad koks goželis gali norėtų iš jos išstoti.
Deja, anglams buvo kitaip – jie jau pusšimtį metų gyveno pagal svetimas paniatkes ir dar mokėjo tiems svetimiems paramas, išmokas, pašalpas ir šiaip viską, ką įmanoma mokėti.
Pasikartosiu – aš nebūtinai manau, kad anglai nusprendė teisingai (tai parodys tik laikas), tačiau pats faktas, kad jie nusprendė, man daro didžiulį įspūdį. Ir šiek tiek žinodama, kaip veikia ES teisė (iš tikrųjų, o ne Lietuvoje) aš neturiu pagrindo manyti, kad už Brexit balsavo tik buduliai. Ko gero už Brexit balsavo dar ir tie, kurie pavargo mokėti svetimoms valstybėms duokles, svetimiems piliečiams pašalpas ir dar periodiškai stovėti kampe už tai, kad kažkaip neteisingai tai daro.
Taip, ES yra nuostabi idėja. Vienareikšmiškai. Bet praktikoje ES yra nereguliuojama magistralė, kur tave gali nubausti net ir už tai, kad pvz. važiuoji per lėtai.
Taigi, su pergale, Brexit! Jūs įrodėte, kad Anglijoje vis dar gyva demokratija!
Liuks. O LT šaršalą kelia ir garsiausiai rėkia tie, kurie trokšta „valdomos demokratijos”.
Tai šiandien tokių pasiūlymų, kaip iš gausybės rago! Dauguma durniai, tai reikia, kad už juos nuspręstų mažuma 😉
Taip Lidžita, tai tiesa – dauguma, ir ne tik LT, yra apsoliutūs durniai, ir visais laikais mažuma jiems kartais leisdavo įsivaizduoti, kad jie kažką sprendžia patys, bet ištikro tai yra tik iliuzija. Taip paprasčiausiai yra ir nieko su šituo nepadarysi. Ir dar klausimas ar verta ką nors keisti. Spektaklis be režisieriaus yra provalas.
Tai kad va ėmė dauguma ir nusprendė. Ar galite tai paneigti?
Dauguma pasidaro veiksni ir sugeba nuspręsti tik tada, kai tą daugumą kažkas veda paskui save. Buduliai ir gražuliai – viens be kito yra nulis, o vat kartu jau tampa politine jėga. Tai tiek tos daugumos ir tėra politikoj.
Balsavo gi ne tik politikai. Balsavo PILIEČIAI.
O Jūs, žiūriu, mėgaujatės, kaip Didžioji Britanija panyra į chaosą? Šalis tapo kaip niekada susiskaldžiusi ir tikrai nepanašu, jog tokie politikai kaip Boris Johnson ir Nigel Farage galėtų šalį išvesti iš šios krizės. Aš labai abejoju, kad britams bus tik šiek tiek sunkiau ir po to jau lauks šviesus rytojus. Pandoros skrynia atverta ir tai turės skaudžių pasėkmių visai Europai. Bet Jums gi kančios patinka, tai have fun watching!
Aš mėgaujuos laisve mąstyti. Šita man atrodo svarbesnė už ekonominę. Bet kai žmogus save ir kitus matuoja tik pagal kišenės tūrį, tai jam atrodo, kad sotus kąsnis aukščiau visko. Nepražus tie britai. Laisvi žmonės nepražūva.