Mažai švenčių man tokios malonios kaip Visų šventųjų diena, ir tikrai ne dėl to, kad esu davatka, iš tiesų netgi priešingai, tačiau žmogaus gyvenime reikšmingiausios dvi datos – gimimo ir mirties, o visa kita tik tarpinės stotelės, pakeliui nuo vieno prie kito.
Lapričio 1 – oji – savotiškas priminimas, kur viskas krypsta ir kad visi tie, virš kurių kaulų stoviu, gyveno taip pat kaip aš, turėjo tokių pat svajonių, o galų gale jų svajonės tapo kompostu.
Nesu religinga, nežinau, ar yra pomirtinis gyvenimas ir abejoju, ar mirusiesiems jų kapų lankymas turi kažkokią reikšmę, tačiau gyviesiems tai lyg kelio ženklas, nebylus priminimas ir visa ko ribos. Žvilgsnis į savo praeitį, dabartį ir ateitį. Nes yra tik vienas dalykas, kurį mes tikrai žinome, – mirsime.
Ramių ir prasmingų.
