Mintis parašyti apie vienintelę investiciją, kuri visados pasiteisina, kilo seniai. Tada, kai pirmą kartą išgirdau. Kai pirmą kartą likau nesuprasta. Kai pamačiau, kiek daug žmonių apie tai negalvoja arba netgi kategoriškai nesutinka.
Neabejoju, kad skaitydami šias eilutes, daugelis mąsto, kokia toji investicija – nekilnojamasis turtas, akcijos, vertybiniai popieriai ar dar kas. Koks turtas užtikrina stabilią ir turtingą ateitį, bet… Žinote, aš ne apie turtą. Bent jau ne apie materialų turtą.
Nes materialus turtas tikrai nėra ta investicija, kuri visados pasiteisina. Net jei investuojate į pačius saugiausius vertybinius popierius ar į puikios kokybės nekilnojamąjį turtą. Ir netgi tuo atveju, jei tiesiog laikote daugybę grynųjų namie ar banko sąskaitoje.
Taip, aš puikiai įsivaizduoju, kad ne maža dalis žmonių, jau skaitydami šias eilutes, purto galvą, trina rankose buto raktus ar apšiurusią odinę piniginę ir galvoja, kad ai, nusišneka hipsterė.
Bet… Dabar atmeskite tuos sentimentus, kuriuos Jums kelia Jūsų turtas – butas, kuriam taupėte 10 m., alga, kurios siekėte nuo universiteto baigimo, automobilis, kurį pirkote iš salono, ar vertybiniai popieriai, kurie leidžia jaustis verslininku, ir atsakykite – ar tai yra status quo? Ilgiau pagalvojus, ne – butas gali sudegti (arba būti išvaržytas už skolas), automobilis gali sugesti, alga – sumažėti, vertybiniai popieriai nuvertėti ir netgi… Netgi Jūsų grynieji arba sąskaitos banke gali netekti materialios vertės per dieną.
Garantuoju, kad dabar jau ir kantriausi skaitytojai piktai postringauja – hipsterė. Bet, prašau, dar kartą atmeskite visus tuos sentimentus, kuriuos Jums kelia Jūsų finansinis turtas, ir prisiminkite, ar tikrai nebuvo istorijoje atvejų, kai pinigai nuvertėjo per dieną? Kai reikėjo karučių, kad nusipirkti kepaliuką duonos? Arba kai bankrutavo bankai ir visos santaupos liko „už ryšio zonos ribų”? Ir jei buvo, tai… Ar tikrai tai negali pasikartoti?
Ir jeigu atsakymas yra „taip”, o piniginė Jūsų rankose ima virpėti ir dabar Jums atrodo, kad pasaulyje nebeliko jokio tvirto pagrindo ir išvis nebeaišku, kaip gyventi, tai aš užduosiu tą esminį klausimą – ar yra kokia nors investicija, kuri visados pasiteisina? Ir, žinote, tikrai taip. Tik ta investicija niekaip nesusijusi su Jūsų balanso eilutėmis. Ji susijusi su Jumis – kas Jūs esate, ką veikiate, su kuo bendraujate, ką mylite, kas myli Jus.
Didžiausias turtas – protas, kuris išves Jus iš bet kokių aklakelių ir padės atstatyti sugriautus namus ar atkurti prarastą verslą.
Didžiausias garantas – Jūsų reputacija. Jei žmonės tikės Jumis, jie nebijos Jums skolinti, nebijos Jums dirbti, jie bus Jūsų sąjungininkais bet kokiose veiklose.
Didžiausias prioritetas – padorus elgesys, kuris užtikrins, kad Jūsų reputacija būtų nepriekaištinga.
Ir jei Jūs turėsite šiuos tris turtus – protą, reputaciją ir padorų elgesį – tai jokie finansiniai sunkumai nebus baisūs. Ir Jūs kilsite kaip Feniksas. Tiek kartų, kiek tik reikės.
Tuo tarpu, jei to neturite, tai sėkmė tik atsitiktinė ir, jai nusigręžus, Jūsų gali laukti žlugimas.
Kaip investuoti į savo protą, reputaciją ir elgesį? Taip pat kaip į materialius daiktus – skirti tam laiko ir lėšų. Seminaras, opera ar tiesiog vakaras su knyga – nedidelės investicijos į Jūsų protą, susitikimas su draugais ar bendraminčiais, visuomenei naudingos veiklos – nedidelės investicijos į Jūsų reputaciją, pagalba kolegai ar labdaringa veikla – nedidelės investicijos į padorų elgesį.
Vos pora valandų per savaitę tam, kas esate, o ne tam, ką turite, jau yra pirmas žingsnis teisinga linkme. Linkme į kokybišką protingo, padoraus ir autoritetingo žmogaus gyvenimą. O toks gyvenimas savaime traukia turtus ir laimę. Be perteklinių pastangų, lipimo per kitų galvas, streso ir neadekvačių viršvalandžių. Be masturbavimosi vardan turto , kurio gali nelikti per dieną ar valandą.
Mes gyvename laikais, kai materialūs dalykai išaukštinti kaip esą garantuojantys stabilumą, tačiau tikrasis stabilumas yra galvoje. Žmonės tampa turtingais ne dėl to, kad jie mąsto apie pinigus. Jie tampa turtingais dėl to, kad mąsto, kad yra gerbiami, kad jų reputacija dirba jiems. Ir sprendžia jų problemas.
Kartą gyvenime teko dirbti tokį darbą, kuriame reikėjo meluoti. Bukai ir atvirai. Vardan pardavimų. Aš atsisakiau, argumentuodama, kad mano vardas man turi tam tikrą reikšmę ir aš jo nepurvinsiu už porą (tuomet dar) litų. Džiaugiuosi, kad tai buvo vienas teisingiausių mano sprendimų. Ir neatsistebiu, ką žmonės pasiruošę daryti su savo vardu, savo reputacija ir net savo gyvenimu dėl tų kelių varganų papildomų litų (ar dabar jau – eurų). Aš manau, kad tas, kuris parduoda savo reputaciją už centus, praranda milijonus.
