Wishful thinking – kelias į pasiekimus ar… praradimus?

Wishful thinking yra sparčiai populiarėjanti psichologinė klišė, teigianti esą galimybės priklauso nuo norų. „Tai, ko norėsi, tas ir bus”.

Tokį mąstymą itin stiprina populiarioji literatūra, motyvaciniai seminarai ir pasakojimai apie tai, kaip tas ar anas panorėjo to ir to, o vėliau – po metų ar dešimtmečio – tai tapo realybe.

Wishful thinking tikrai gali prisidėti prie žmogaus sėkmės, kadangi didesni lūkesčiai skatina aktyvesnius veiksmus ir drąsesnius sprendimus. Net ir labai protingas žmogus sunkiai pasieks žymesnių laimėjimų, jei bus nuolat sukaustytas baimės suklysti ar prarasti.

Kita medalio pusė – wishful thinking iš esmės atmeta arba skiria ne pakankamą dėmesį objektyviems faktams, kas gali skatinti priimti jau ne drąsius, o tiesiog nutrūktgalviškus sprendimus, nepasveriant galimybių bei rizikos santykio.

Šis mąstymo modelis sėkmę sieja su lūkesčiais, tačiau menkai gilinasi į kitus svarbius faktorius. Nėra abejonės, kad ambicingas žmogus turi geresnes perspektyvas nei neturintis ambicijų. Visgi, ambicijos turi atitikti sveiką protą. Tarkim, būti menkai išsilavinusiu ir tikėtis labai geros karjeros ar tapti pasaulinio lygio rašytoju ar muzikantu, nors nesi žinomas net savo rajone, yra veikiau naivu nei  ambicinga.

Riba tarp galimybių ir per didelių lūkesčių dažnai vos įžiūrimas punktyras. Per drąsus žmogus gali tiek įsisvajoti, kad siekdamas nerealių tikslų praras realias galimybes. Kita vertus, neturintis lūkesčių priešingai – neišnaudos potencialo.

Apibendrinant, wishful thinking gali būti pozityvus veiksnys gyvenime, kol netampa manija, tačiau, kai lūkesčiai ima pranokti sveiko proto ribas ir iškreipia realų situacijos suvokimą, sukelia sudėtingas tarpasmenines, finansines ir netgi tapatybės problemas. Tokiu atveju asmens savęs vertinimas ir vizijos dėl  ateities įgyja aštrų kontrastą su realia situacija, o tai savo ruožtu kelia konfrontaciją su aplinkiniais ir netgi savimi.

*Teksto autorė nėra psichologė ar koučerė. Tekste išdėstytos mintys tėra asmeninė neprofesionali nuomonė.

**Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *