Žindymas: Kruvinas pienas

Jei laukiatės ar jau susilaukėte kūdikio, Jums neabejotinai iškilo žindymo klausimas. Ir Jūs tikrai girdėjote tą patį kaip aš: „visos motinos turi pakankamai pieno“, „žindyk pagal poreikį ir pieno bus“, „kuo dažniau glausk prie krūtinės“, „palauk, kol užsikurs pieno fabrikėlis“ ir pan. Taip pat buvote siaubingai prigąsdinta, kad mišinuko duoti jokiu būdu negalima – net jei Jūsų krūtys srūva kraujais, o kūdikis klykia beveik ištisą parą. Mišinuką duoda tik blogos motinos. Tos, kurios tingi žindyti – joms „per sunku“, „neturi kantrybės“ ar šiaip karjeristės.

O Jūs gi – gera mama. Jūs žindysite. Ir jokiu būdu neduosite mišinuko – kad ir kas.

Nusiteikusi sėkmingai žindymo praktikai, klykdama iš skausmo atkentėjau pirmąsias dienas, paskui dvi savaites žindžiau sirgdama abipusiu plaučių uždegimu su 40 laipsnių temperatūra. Galvojau, kad mirsiu.

Liga pasitraukė, vaikas nuo krūties – ne. Vyras net sauskelnes keisdavo, jog kažkiek pailsėčiau, nes visas mano laikas buvo skirtas tik žindymui – dieną, naktį. Porą valandų valgo, valandą miega, vėl porą valandų valgo. Dienomis būdavo ir nepertraukiami „maratonai“ – 8 – 12 val.

Jaučiausi tokia išsekusi, kad bijojau, jog užmigsiu ir išmesiu dukrą iš rankų, vedina nevilties klausinėjau draugių ir kitų pažįstamų moterų patarimų. Dauguma ramino, kad tai – laikina, toks etapas ir pan. Tik vyresnės – labiau patyrusios – nedrąsiai užsimindavo, kad gal pieno mažai, gal jis „nesotus“.

Netrukus turėjau vienai dienai išvykti darbo reikalais ir vyras davė dukrai pasterizuoto ožkos pieno (nusitraukti net nebandžiau, nes krūtys buvo per daug skausmingos, be to, supratau, kad nusitraukti ir nėra ką). Labai nerimavau, kaip ji priims maisto bei aplinkos pokytį, tačiau… pamačiau visai kitą vaiką – ramų, miegantį. Tąnakt išmiegojo 4 ar 5 val. naktį. Rekordas.

Džiaugėmės, kad „tvarkosi ritmas“ ir štai… Kita diena – vaikas vėl neramus, rėkia. Aš vos tvardydama ašaras kišu jai krūtį, ji spjauna ir vėl rėkia. Įrodinėju vyrui, kad trūksta pieno, kad niekas nebėga. Jis man aiškina, kad taip būti negali.

Dukra verkia, mes pykstamės. Pirmasis mano motinystės mėnuo tampa vis baisesniu košmaru.

Pagauta desperacijos, kreipiuosi į žindymo konsultantę. Gaunu velnių, kad daviau ožkos pieno, patikinimą, kad pieno turi užtekti, nuraminimą, kad dukra neatrodo labai liesa (sulaukusi beveik pilno mėnėsio svėrė vos 3 kg. – iš esmės tiek pat, kiek ir gimusi) bei daugybę patarimų, kokiomis pozomis ir su kiek pagalvių žindyti („penkiasdešimt žindymo atspalvių“). Be abejo, esu prigąsdinama jokiu būdu neduoti buteliuko, nes „neims krūties“.

Iš pradžių mane pagauna euforija „valio! Viską dariau blogai, va dabar, tai jau pavarysiu!“. Apsiginkluoju pagalvėmis, raitausi kaip gyvatė ir netrukus suprantu, kad padeda tiek pat kiek… kompresas numirėliui.

Dar viena naktis. Dukra klykia iki užkimimo, aš beveik fiziškai raunuosi plaukus, vyras vaikšto iš vieno kampo į kitą ir matau, kad taip pat tuoj pradės rautis.

–  Gal duodam jai šiek tiek skiesto ožkos pieno? Tik pažiūrėti, ar padės, – neištvėrusi pasiūlau ir, savo nuostabai, išgirstu „aš jau pats apie tai galvojau“.

Pagėrusi skiesto ožkos pieno mažylė akimirksniu nurimsta ir užmiega.

– Rytoj važiuoju pirkti mišinuko, – neklaustas konstatuoja jos tėvas – didžiausias mišinukų skeptikas.

Kai pradėjome primaitinti mišinuku, ji priaugo virš 800 gr.  – vos per dvi savaites! Tapo rami, o jos sauskelnės – šlapios ir sunkios.

Moralas? Ne visos moterys turi (pakankamai) pieno, o spaudimas žindyti ir jokiu būdu neduoti mišinuko gali privesti iki to, kad vaikas sunkiai susirgs ar net mirs. Dėl naivaus tikėjimo, kad man atsiras daugiau pieno, dėl idiotiškų patarimų esą pieno trūkti negali, esą užtenka žindyti ir bus tiek, kiek reikia, aš bent porą savaičių laikiau savo vaiką pusbadžiu. Šiandien gėda, kad buvau tokia neatsakingai kvaila. Kad užuot rėmusis savo motiniška nuojauta, rėmiausi visokiomis „patarėjomis“, kurios nei susidūrę su tokia problema, nei žino, kaip ją spręsti.

Baisiausia stebėti, kad tiek vadinamosios žindymo konsultantės, tiek krūtimi maitinančios motinos fanatiškai ragina žindyti ir neduoti mišinuko net tada, kai naujagimis nepriauga reikiamo svorio ar yra ištisai neramus. „Vaikas neramus nebūtinai dėl to, kad alkanas,“ – ramina išsigandusias motinas. Taip, žinoma, jis neramus dėl pasaulyje prasidėjusios infliacijos. Komikės.

Sotus ir sausas naujagimis yra RAMUS. Beveik visą parą. Jis gerai miega ir priauginėja svorį, jo sauskelnės yra šlapios ir sunkios.

Jei naujagimis yra dažnai neramus (ypač, jei spjauna krūtį ir rėkia), jei jam prastai auga svoris, sauskelnės būna apysausės, o krūties nenori paleisti nei dieną, nei naktį, tai greičiausiai dėl vienų ar kitų priežasčių pieno nepakanka ir reikėtų primaitinti mišinuku.

Ir ne, Jūs nesate bloga mama, jei primaitinate. Jūs esate bloga mama, jei NEMAITINATE. Laikyti vaiką alkaną yra daug kartų blogiau (ir pavojingiau) nei duoti mišinuko.

Gąsdinimai, kad paragavęs mišinuko vaikas neims krūties yra tokia pat mitologija kaip „žindyk ir pieno bus“. Nes, tiesa ta, kad moterys turi skirtingą kiekį pieno liaukų ir, jei jų mažai, tai nuo žindymo tikrai nepadaugės. Tai – biologija, o ne TV laida, kuri išpildo kokį nors norą.

Aš žindau toliau, tačiau mano dukra gauna ir mišinuko. Nes puikiai žinau, kiek turiu pieno (tai galima pasitikrinti pientraukiu) ir kad jai tiek negana.

Išgirdusi mano sprendimą primaitinti žindymo konsultantė pasakė esą „vaikui svarbu ir emocinė motinos sveikata“ – suprask, čia ne dėl vaiko sveikatos, o dėl mano „emocinės būklės“. Draugo žmona drėbtelėjo dar „subtiliau“: „aš daug dirbau, kad atsirastų pienuko, bet nieko tokio, kad nutarei nevargti ir maitinti mišinuku“. Tai – tipiškos su laktacija problemų neturinčių moterų reakcijos. Suprask, jos – motinos didvyrės, o tu – tokia tik „pusiau mama“.

Tokioms moterims atsakau – turbūt nei viena iš jūsų nedėjo tiek pastangų žindyti, kiek dėjau aš, tačiau yra kaip yra – mano pieno rezervas – labai kuklus. Ir jei jūs manote, kad baisus „patogumas“ keltis naktį daryti mišinuką, kai jūs tiesiog miegodamos įgrūdate vaikui krūtį, arba išleisti 400 Eur/mėn. mišinukams, kai jums kūdikio mityba išvis nieko nekainuoja, tai pagalvokite dar kartą.

Aš keisčiausi su jumis vietomis. O jūs su manimi?

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę per Patreon arba PayPal. 

9 atsakymai į “Žindymas: Kruvinas pienas”

  1. Praėjot tikrą košmarą.Mano sūnui 33 metai,ko gero kaip ir Jums.Kai jis gime,žmona buvo pakliuvusi i panašią padėtį.Krūtinė tikrai didele,o pieno nėr,ka bedarytum.Taip ir užaugom ant mišinuko.Pamenu ir pavadinimą-semilak.

    1. Krūtų dydis ir pieno liaukų kiekis jokio tiesioginio ryšio neturi 🙂 Mano krūtinė irgi ne tokia jau maža, o pieno jose vos 60 – 70 ml. maitinimui (vaikui jau nuo 3 sav. reikia apie 90 ml./vienam maitinimui). Daug vaikų ant mišinukų užauga ir tikrai nėra prastesni už kitus 🙂

  2. Labas. Pati žindymu net nesidomėjau, tiesiog žinojau, jog gimus sūnui žindysiu ir taškas.. krūtinė mano buvo A-0. Esu tą iš „dailylenčiu“ kur tik speneliai kulyšo.. dabar krūtinė gal B dydžio-paaugo. Tiesiog negali žinoti kiek to pieno pas tave, o su pientraukiu tikrai tiek to pieno neištrauksi.. viską dariau, kaip atrodo, kad reikia.. gal mėnesį laiko žindžiau sūnų kas 10-15min nuo 5min iki 2 val, rankos tiekdavo nuo laikymo, net į tualetą sugebėdavau nueiti bežindant.. kol jis miegodavo-valgydavau, kad neišsekčiau.. naktį keldavausi 4-8 kart kad įduoti krūtį, ir toliau miegodavau.. sūnui jau 4 mėnuo vis dar žindau.. tiesiog kantrybės.. gal blogas pasaitelis, apžiojinas, kad pienuko neištraukia.. bet pieno tikrai turi ir tikrai jo netrūksta pas tave, tiesiog, kita problema tame . Linkiu taip nenusivilti ir nepasiduoti✨

  3. Esu pirma mama ( buvo ir dar viena mamyte tuo pat metu) nuo kurios Kauno klinikos pradejo naturalu maitinima . Gavau visa issamiausia instrukcija ir absoliucia prieziura 3-4 men su salyga, kad leisiu man skambinti jaunoms mamoms maitinimo klausimais. Dariau tai apie 6 metus. Perejau pati tuos aprasytus etapus ir panikas, todel zinojau, ka pasakyti verkiancioms mamoms. Siuo atveju, greiciausiai ne visa tiesa aprasyta ir tai yra blogai. Jau vien tai, kad is karto ,gaves ozkos pieno, vaikas nurimo, neturetu buti tiesa, nes naujas maistas, kurio netoleruotuntaip lengvai tik ka gimes vaikas. Antra, jau mamos isterija padare savo bloga darba. Tingejimas ir kantrybe ateme paskutine vilti. Taip, be eik 100% turima pieno. Ir nereikia is karto tam kudykeliui to pieno daug. Pakanka keliu laseliu, kas ir buna naturaliai. Teisybe, kad reik vaika glaust ir duot ciulpt speni, kada jis ieko jo. Dar, jokiais budais nekisk jokiu soskuciu, nes isderins ciulpimo refleksa, ir traukimas bus simuliacinis. Tereikejo kantrybes ir nesiblaskyti paer tetas ir drauges, o laikytis vienos sistemos. Dar nei vienai kunsultuotai mamytei nebuvo blogai, tiesiog reik relaksuotis ir ramiai maitint, jei nuspresta tai daryti. Tai tiek…

    1. Aš dabar labai rimtai paklausiu: Jūs – IDIOTĖ? Mėnesio vaikui pakanka… kelių lašelių? Diskusiją čia galime ir pabaigti.

  4. Fanatizmas yra pats baisiausias dalykas. Kiekviena mama turi gamtos duotą intuiciją ir žino, kas jos kūdikiui yra geriausia, ko jam trūksta ar netrūksta. Intuicija niekada neapgauna. Neklausykite jokių „visažinių“ patarimų, o vadovaukitės tik savo intuicija.
    Stiprybės ir sveikatos Jums ir Jūsų šeimai!

  5. Tokiais atvejais, kada nėra pieno, yra patariama kasdien gerti šviežiai spaustų morkų sulčių. Sako, kad dėl to pieno atsiranda netgi per daug :). Labai siūlau pabandyti!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *